Results for varjupaigasüsteemi translation from Estonian to Lithuanian

osalemine euroopa ühise varjupaigasüsteemi rakendamises
skirsnis indėlis įgyvendinant beps

2.2. varjupaigasüsteemi teise etapi väljaarendamine
2.2. antrojo prieglobsčio suteikimo etapo vystymas

jätkati tööd euroopa ühise varjupaigasüsteemi edasiarendamiseks.
toliau buvo plėtojama bendroji europos prieglobsčio sistema.

roheline raamat euroopa ühise varjupaigasüsteemi tuleviku kohta
Žalioji knyga dėl būsimosios bendros europos prieglobsčio sistemos

seoses sellega kaasatakse tugiamet täielikult euroopa ühise varjupaigasüsteemi välismõõtmesse.
Šiuo požiūriu paramos biuras visapusiškai dalyvauja įgyvendinant beps išorės aspektą.

-tõhusamat euroopa ühist varjupaigasüsteemi aastaks 2010 ühtlustatumate kriteeriumide ja menetlustega.
-iki 2010 m. sukurti veiksmingesnę bendrą europos prieglobsčio sistemą su labiau suderintais kriterijais ir procedūromis;

viimatinimetatud direktiivi peatse kiire vastuvõtmisega jõuab lõpule euroopa ühise varjupaigasüsteemi esimene etapp.
konkrečiau kalbant, komisija, rengdama 2007–2013 m. finansinę perspektyvą, pasiūlė naujų programų ir instrumentų paketą įvairiose švietimo ir kultūros srityse: mobilumo ir bendradarbiavimo programą visą gyvenimą trunkančio mokymosi srityje, sujungiant dabartines socrates, leonardo da vinci ir „e.

i) euroopa ameti loomine hindamise alusel, amet toetab igasugust koostööd ühise varjupaigasüsteemi alal
i) europos paramos biuro, atsakingo už visų rūšių bendradarbiavimą, susijusį su bendra prieglobsčio sistema, įkūrimas remiantis įvertinimu.

lõikes 1 sätestatud meetmed edendavad eelkõige ühenduse asjaomaste olemasolevate ja tulevaste õigusaktide rakendamist euroopa ühise varjupaigasüsteemi valdkonnas.
1 dalyje numatyti veiksmai pirmiausia skatina atitinkamų dabartinių ir būsimų bendrijos teisės aktų bendros europos prieglobsčio sistemos srityje nuostatų įgyvendinimą.

haagi programmi kohaselt on taotletavaks eesmärgiks seoses euroopa ühise varjupaigasüsteemi loomisega ühise varjupaigamenetluse ja ühtse pagulasseisundi kehtestamine kogu liidus.
pagal hagos programą tikslas, kurio reikia siekti kuriant bendrą europos prieglobsčio sistemą, - bendra prieglobsčio suteikimo tvarka ir vienodas visoje sąjungoje pripažįstamas statusas;

tugiamet koordineerib kokkuleppel komisjoniga teabevahetust ja muid meetmeid, mis on seotud euroopa ühise varjupaigasüsteemi välismõõdet käsitlevate õigusaktide ja mehhanismide rakendamisega.
pritariant komisijai, paramos biuras koordinuoja keitimąsi informacija ir kitus veiksmus, susijusius su beps išorės aspekto priemonių ir mechanizmų įgyvendinimo klausimais.

lõigetes 1–6 sätestatud meetmed tõhustavad eelkõige euroopa ühist varjupaigasüsteemi käsitlevate ühenduse asjaomaste õigusaktide sätete kohaldamist.
1–6 dalyse numatytais veiksmais visų pirma skatinamas bendros europos prieglobsčio sistemos srityje galiojančių atitinkamų bendrijos teisės aktų nuostatų įgyvendinimas.

haagi programmi elluviimiseks esitas komisjon 6. juunil rohelise raamatu euroopa ühise varjupaigasüsteemi tuleviku kohta (5).
birželio 6 d. komisija pateikė Žaliąją knygą dėl būsimosios bendros europos prieglobsčio sistemos (4).

-roheline raamat varjupaigapoliitika kohta ja sellele 2007. aastal järgnev varjupaigapoliitika tegevuskava käsitlevad üksikasjalikult euroopa ühise varjupaigasüsteemi lõpuleviimise teise etapi erinevaid samme.
-2007 m. Žaliojoje knygoje apie prieglobsčio politiką ir po jos paskelbimo parengtame prieglobsčio politikos plane bus išsamiai nurodyti bendros europos prieglobsčio sistemos užbaigimo antrojo etapo įvairūs žingsniai.

erinevalt praegustest lepingutest, kus on sätestatudvaid miinimumeeskirjade kehtestamine, on põhiseaduses sätestatud ühise euroopa varjupaigasüsteemi loomine, mis hõlmab muu hulgas põgenikeühtset staatust ja ühiseid menetlusi.
kitaip nei esamosesutartyse, kur numatyta sukurti tik minimalias taisykles, konstitucijoje nurodomakurti bendrą europos prieglobsčio sistemą, kurioje būtų vienodaspabėgėliųsta-tusasir bendros procedūros.

euroopa ühise varjupaigasüsteemi lõppeesmärk on luua kõikidele võrdsed võimalused sellise süsteemi abil, millega tegelikult kaitset vajavatele isikutele tagatakse igas liikmesriigis samaväärsetel tingimustel juurdepääs kõrgetasemelisele kaitsele ning kaitset mitte vajavatele isikutele õiglane ja tõhus kohtlemine.
galutinis beps tikslas yra sudaryti vienodas sąlygas taikant sistemą, kuria būtų užtikrinta, kad asmenims, kuriems tikrai reikia apsaugos, būtų suteikta aukšto lygio apsauga lygiavertėmis sąlygomis visose valstybėse narėse, o nustačius, kad asmenims nereikia apsaugos, su jais būtų elgiamasi sąžiningai ir veiksmingai.

euroopa ühise varjupaigasüsteemi loomise esimene etapp viidi lõpule aluslepingutega ettenähtud asjaomaste õigusaktide vastuvõtmise teel, mille raames võeti vastu ka direktiiv 2003/9/eÜ.
pirmasis bendros europos prieglobsčio sistemos etapas buvo užbaigtas, priėmus atitinkamus sutartyse numatytus teisinius dokumentus, įskaitant direktyvą 2003/9/eb;

euroopa ühise varjupaigasüsteemi eesmärgid selle teises etapis on ühise varjupaigamenetluse loomine ja ühetaolise seisundi kehtestamine neile, kellele on antud varjupaik või täiendav kaitse. see põhineb genfi pagulasseisundi konventsiooni ja sellega seotud lepingute täielikul kohaldamisel ning rajaneb esimeses etapis vastuvõetud õigusaktide põhjalikul ja kõikehõlmaval hindamisel.
bendros europos prieglobsčio sistemos antrojo etapo tikslai – nustatyti bendrą prieglobsčio suteikimo procedūrą ir vienodą asmenų, kuriems suteikiamas prieglobstis ar papildoma apsauga, statusą. ji bus grindžiama visapusišku ir visiems galiojančiu Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių statuso ir kitų susijusių sutarčių taikymu ir bus rengiama remiantis nuodugniu ir užbaigtu pirmajame etape priimtų teisinių dokumentų įvertinimu.

1.5 kõnealune ettevalmistav etapp peaks algama 2005. a jaanuaris, samaaegselt, kui hakatakse rakendama juba vastuvõetud euroopa ühise varjupaigasüsteemi loomist sätestavaid õigusakte. [2]
1.5 Šis parengiamasis etapas turi prasidėti 2005 m. sausio mėn., tuo metu, kai bus pradėti taikyti jau patvirtinti bendrosios europos prieglobsčio suteikimo sistemos pirmojo etapo teisės aktai [2].

(2) oma erakorralisel istungil tamperes 15. ja 16. oktoobril 1999 otsustas euroopa Ülemkogu püüelda sellise euroopa ühise varjupaigasüsteemi loomise poole, mis põhineb pagulasseisundit käsitleva 28. juuli 1951. aasta genfi konventsiooni, nagu seda on täiendatud 31. jaanuari 1967. aasta new yorgi protokolliga, täielikul kohaldamisel, millega tagatakse, et kedagi ei sunnita naasma riiki, kus teda ohustab tagakiusamine, st kohaldatakse mittetagasisaatmise põhimõtet. selles suhtes peetakse liikmesriike, kes kõik järgivad mittetagasisaatmise põhimõtet, kolmandate riikide kodanikele turvalisteks riikideks, mõjutamata käesolevas määruses sätestatud vastutuskriteeriume.
(2) 1999 m. spalio 15-16 d. tamperėje įvykusiame specialiame posėdyje europos vadovų taryba sutarė dirbti, kad būtų sukurta bendra europos prieglobsčio sistema, grindžiama visišku ir nuodugniu 1951 m. liepos 28 d. Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių statuso su pakeitimais, padarytais 1967 m. sausio 31 d. niujorko protokolu, taikymu, šitaip užtikrinant, kad joks asmuo neišsiunčiamas atgal, kur būtų persekiojamas, t. y. įtvirtinant negrąžinimo principą. Šiuo atžvilgiu, nesumenkinant šiame reglamente nustatytų atsakomybės kriterijų, valstybės narės, visos gerbiančios negrąžinimo principą, yra laikomos trečiųjų šalių piliečiams saugiomis šalimis.