Sie suchten nach: papėdėje (Litauisch - Latein)

mozė išvedė tautą iš stovyklos susitikti su dievu. jie sustojo kalno papėdėje.
cumque eduxisset eos moses in occursum dei de loco castrorum steterunt ad radices monti

gebaliečių kraštas ir visas rytų libanas nuo hermono kalno papėdėje esančio baal gado iki emato;
eiusque confinia libani quoque regio contra orientem a baalgad sub monte hermon donec ingrediaris emat

jo krauju apšlakstys aukuro šoną, o likusį kraują išvarvins aukuro papėdėje, nes tai auka už nuodėmę.
et asperget de sanguine eius parietem altaris quicquid autem reliquum fuerit faciet destillare ad fundamentum eius quia pro peccato es

kunigas padažys pirštą aukos kraujyje ir juo pateps deginamųjų aukų aukuro ragus. likusį kraują išlies jo papėdėje.
tinguet sacerdos digitum in sanguine hostiae pro peccato tangens cornua altaris holocausti et reliquum fundens ad basim eiu

kunigas pateps deginamųjų aukų aukuro ragus savo pirštu, padažytu aukos kraujyje. likusį kraują išlies aukuro papėdėje.
sumetque sacerdos de sanguine eius digito suo et tangens cornua altaris holocausti reliquum fundet ad basim eiu

kunigas, padažęs pirštą aukos kraujyje, juo pateps deginamųjų aukų aukuro ragus, o likusį kraują išlies aukuro papėdėje.
tolletque sacerdos de sanguine in digito suo et tangens cornua altaris holocausti reliquum fundet ad basim eiu

prisiartinęs prie stovyklos, jis išvydo veršį ir šokius. mozė užsidegė pykčiu ir išmetė iš rankų abi plokštes, ir jas sudaužė kalno papėdėje.
cumque adpropinquasset ad castra vidit vitulum et choros iratusque valde proiecit de manu tabulas et confregit eas ad radices monti

taip pat kanaaniečiams rytuose ir vakaruose, amoritams, hetitams, perizams, jebusiečiams kalnuose ir hivams hermono kalno papėdėje, micpos šalyje.
chananeumque ab oriente et occidente et amorreum atque hettheum ac ferezeum et iebuseum in montanis eveum quoque qui habitabat ad radices hermon in terra masph

jiems bėgant nuo izraelio ir esant bet horono kalno papėdėje, viešpats lydino ant jų didelių ledų krušą iki azekos. jų žuvo daugiau nuo ledų, negu nuo izraelitų kardo.
cumque fugerent filios israhel et essent in descensu bethoron dominus misit super eos lapides magnos de caelo usque azeca et mortui sunt multo plures lapidibus grandinis quam quos gladio percusserant filii israhe

mozė papjovė jį, paėmęs jo kraujo, pamirkė pirštą ir patepė aukuro ragus; apvalęs ir pašventinęs aukurą, išpylė likusį kraują jo papėdėje;
immolavit eum hauriens sanguinem et tincto digito tetigit cornua altaris per gyrum quo expiato et sanctificato fudit reliquum sanguinem ad fundamenta eiu

jo sūnūs padavė jam aukos kraujo, o jis, pamirkęs jame pirštą, patepė aukuro ragus ir likusį kraują išliejo prie jo papėdės.
cuius sanguinem obtulerunt ei filii sui in quo tinguens digitum tetigit cornua altaris et fudit residuum ad basim eiu