Sie suchten nach: kaituhituhi (Maori - Litauisch)

ko hewha te kaituhituhi: a ko haroko raua ko apiatara nga tohunga
Ševa buvo raštininkas, cadokas bei abjataras­kunigai,

ko haroko tama a ahitupu raua ko apimereke tama a apiatara nga tohunga; ko hawaha hoki te kaituhituhi
ahitubo sūnus cadokas ir abjataro sūnus abimelechas buvo kunigai, Šavša­raštininkas,

aue te mate mo te hunga e whakatakoto ana i nga tikanga he, mo nga kaituhituhi ano hoki e tuhituhi nei i te mea nanakia
vargas tiems, kurie leidžia neteisingus įstatymus ir užrašo neteisėtus sprendimus,

ko ahau tenei, ko teretiu, ko te kaituhituhi o tenei pukapuka, te oha atu nei ki a koutou i roto i te ariki
aš, tercijus, šio laiško surašytojas, sveikinu jus viešpatyje.

na rehumu kaitiaki ture raua ko himihai kaituhituhi i tuhituhi te pukapuka whakahe mo hiruharama ki a arataherehe, ki te kingi, koia tenei
patarėjas rehumas ir raštininkas Šimšajas rašė karaliui artakserksui tokio turinio laišką prieš jeruzalę:

ko taua akonga tenei e whakaatu nei i enei mea, ko te kaituhituhi hoki ia i enei mea: e mohio ana ano matou e tika ana tana whakaatu
tai ir yra tas mokinys, kuris liudija apie tuos dalykus ir juos aprašė, ir mes žinome, kad jo liudijimas tikras.

na ka whakaatu a hapana kaituhituhi ki te kingi, ka mea, kua homai e hirikia tohunga he pukapuka ki ahau. na korerotia ana e hapana ki te aroaro o te kingi
raštininkas Šafanas pranešė karaliui: “kunigas hilkijas davė man knygą”. ir Šafanas skaitė ją karaliui.

na i te tekau ma waru o nga tau o kingi hohia ka unga e te kingi a hapana tama a ataria tama a mehurama, te kaituhituhi, ki te whare o ihowa; i mea ia
aštuonioliktais karaliaus jozijo metais karalius siuntė raštininką Šafaną, mešulamo sūnaus acalijo sūnų, į viešpaties namus

na ka mea a hirikia tino tohunga ki a hapana kaituhituhi, kua kitea e ahau te pukapuka o te ture i te whare o ihowa. na ka hoatu e hirikia te pukapuka ki a hapana, a korerotia ana e ia
vyriausiasis kunigas hilkijas sakė raštininkui Šafanui: “viešpaties namuose radau įstatymo knygą!” hilkijas padavė tą knygą Šafanui, ir šis ją skaitė.

na, ka karanga ratou ki te kingi, ka puta atu ki a ratou a eriakimi tama a hirikia, te rangatira o te whare, a hepena kaituhituhi, a ioaha tama a ahapa te kaiwhakamahara
jie pašaukė karalių. išėjo pas juos rūmų viršininkas eljakimas, hilkijo sūnus, raštininkas Šebna ir metraštininkas joahas, asafo sūnus.

me nga hapu o nga kaituhituhi i noho ki tapete; nga tirati, nga himeati, nga hukati. ko nga keni enei, ko nga uri o hemata, o te papa o te whare o rekapa
raštininkų šeimos, kurios gyveno jabece: tiratai, šimatai ir suchatai; jie yra kainitai, kilę iš hamato, rechabo namų tėvo.

na ka haere a hapana kaituhituhi ki te kingi, whakahokia ana te korero e ia ki te kingi, i mea ia, kua ringiringihia e au pononga te moni i kitea ki te whare, a hoatu ana ki nga ringa o nga kaimahi i te mahi, o nga kaitohutohu i te whare o ihowa
Šafanas atėjo pas karalių ir pranešė jam, kad jo tarnai suskaičiavo paaukotus pinigus ir juos perdavė darbų prižiūrėtojams viešpaties namuose.

na, whakarongo aianei, e toku ariki, e te kingi: tukua atu koa taku inoi kia manaakitia ki tou aroaro; kia kaua ahau e whakahokia ki te whare o honatana kaituhituhi, kei mate ahau ki reira
mano valdove karaliau, išklausyk mano prašymą, nebesiųsk manęs atgal į raštininko jehonatano namus, kad ten nemirčiau!”