Usted buscó: lignum (Latín - Lituano)

lignum
medis

lingua placabilis lignum vitae quae inmoderata est conteret spiritu
maloni kalba­gyvybės medis, šiurkšti šneka prislegia dvasią.

fructus iusti lignum vitae et qui suscipit animas sapiens es
teisiojo vaisius yra gyvybės medis, ir kas laimi sielas, tas išmintingas.

pariter insipientes et fatui probabuntur doctrina vanitatis eorum lignum es
jie visi yra kvaili ir neišmintingi. medis yra tuštybės mokymas,

lignum habet spem si praecisum fuerit rursum virescit et rami eius pullulan
medžiui yra viltis, kad ir nukirstas atžels ir iš kelmo išaugs atžalos.

et percussit vineas eorum et ficulneas eorum et contrivit lignum finium eoru
viešpačiui giedosiu, kol gyvensiu, giedosiu gyrių dievui, kol gyvas būsiu.

et adiunge illa unum ad alterum tibi in lignum unum et erunt in unionem in manu tu
tada sujunk jas, ir jos taps viena tavo rankoje.

quia leges populorum vanae sunt quia lignum de saltu praecidit opus manuum artificis in asci
pagonių papročiai yra tuštybė. jie nusikerta medį miške, amatininkas kirviu aptašo jį,

forte lignum et inputribile elegit artifex sapiens quaerit quomodo statuat simulacrum quod non moveatu
kas neturtingas, pasirenka nepūvantį medį, susiranda išmanų amatininką, tas padaro drožinį ir pastato jį, kad nejudėtų.

ascendite in montem portate lignum et aedificate domum et acceptabilis mihi erit et glorificabor dicit dominu
eikite į kalnus, parsigabenkite medžių ir statykite namus. aš juos pamėgsiu ir būsiu pašlovintas.

dabo in solitudine cedrum et spinam et myrtum et lignum olivae ponam in deserto abietem ulmum et buxum simu
dykumoje pasodinsiu kedrų ir akacijų, mirtų ir alyvmedžių; kartu augs pušys, kiparisai ir jovarai,

praecipiet ei qui purificatur ut offerat pro se duos passeres vivos quos vesci licitum est et lignum cedrinum vermiculumque et hysopu
įsakys jam paimti du sveikus, švarius paukščius, kedro medžio, raudonų siūlų ir yzopo.

congregamini et venite et accedite simul qui salvati estis ex gentibus nescierunt qui levant lignum sculpturae suae et rogant deum non salvante
susirinkite, ateikite ir priartėkite, tautų išlikusieji! neišmanėliai nešiojasi medinius stabus ir meldžiasi dievams, kurie negali išgelbėti.

et non dicat filius advenae qui adheret domino dicens separatione dividet me dominus a populo suo et non dicat eunuchus ecce ego lignum aridu
svetimtautis, kuris prisiglaudė prie viešpaties, tenesako: “viešpats atskyrė mane nuo savo tautos”, ir eunuchas tenesako: “aš kaip padžiūvęs medis”.

a me ergo positum est decretum ut omnis homo qui hanc mutaverit iussionem tollatur lignum de domo ipsius et erigatur et configatur in eo domus autem eius publicetu
be to, aš įsakiau, kad kiekvienas, kuris sulaužys šitą įsakymą, bus prikaltas prie ištraukto iš jo namų rąsto, o jo namai paversti griuvėsių krūva.

cedri non fuerunt altiores illo in paradiso dei abietes non adaequaverunt summitatem eius et platani non fuerunt aequae frondibus illius omne lignum paradisi dei non est adsimilatum illi et pulchritudini eiu
kedrai dievo sode negalėjo lygintis su juo, eglės neprilygo jo šakoms ir kaštonai­jo šakelėms. nė vienas medis dievo sode nebuvo lygus jam savo grožiu.

et dabit lignum agri fructum suum et terra dabit germen suum et erunt in terra sua absque timore et scient quia ego dominus cum contrivero catenas iugi eorum et eruero eos de manu imperantium sib
medžiai duos vaisius ir žemė duos derlių. jie saugiai gyvens krašte ir žinos, kad aš esu viešpats, kai sulaužysiu jų jungą ir išgelbėsiu juos iš rankos tų, kuriems jie vergavo.

ego autem totis viribus meis praeparavi inpensas domus dei mei aurum ad vasa aurea et argentum in argentea aes in aenea ferrum in ferrea lignum ad lignea lapides onychinos et quasi stibinos et diversorum colorum omnem pretiosum lapidem et marmor parium abundantissim
iš visų jėgų paruošiau aukso dievo namų auksiniams reikmenims, sidabro­sidabriniams, vario­variniams, geležies­geležiniams, medžio­mediniams; taip pat onikso ir spalvotų akmenų mozaikai, įvairių brangių akmenų ir gausybę marmuro.

et scietis quia ego dominus cum fuerint interfecti vestri in medio idolorum vestrorum in circuitu ararum vestrarum in omni colle excelso in cunctis summitatibus montium et subtus omne lignum nemorosum et subtus universam quercum frondosam locum ubi accenderunt tura redolentia universis idolis sui
tada jūs žinosite, kad aš esu viešpats, kai jų nukautieji gulės tarp stabų, aplink aukurus, kalvose ir ant kalnų, po žaliuojančiais medžiais ir šakotais ąžuolais, kur jie smilkė stabams kvepiančius smilkalus.