Usted buscó: no (Latín - Lituano)

no
skristi

forsitan aqua absorbuisset no
per ilgai mūsų siela varginama pašaipa turtuolių ir panieka išdidžiųjų.

licet nobis dare tributum caesari an no
ar reikia mums mokėti ciesoriui mokesčius, ar ne?”

nos ergo diligamus quoniam deus prior dilexit no
mes mylime jį, nes jis mus pirmas pamilo.

cum ergo accepisset ille buccellam exivit continuo erat autem no
taigi, paėmęs duonos kąsnį, anas tuojau išėjo. buvo naktis.

dixeruntque omnia ligna ad ramnum veni et impera super no
pagaliau medžiai kreipėsi į erškėtį: ‘ateik ir karaliauk mums’.

dic ergo nobis quid tibi videatur licet censum dare caesari an no
tad pasakyk mums, kaip manai: reikia mokėti ciesoriui mokesčius ar ne?”

cum venissent ziphei et dixissent ad saul nonne david absconditus est apud no
dievas pažiūrėjo iš dangaus į žmones, kad pamatytų, ar yra, kas išmano ir ieško dievo.

deus autem qui dives est in misericordia propter nimiam caritatem suam qua dilexit no
bet dievas, apstus gailestingumo, iš savo didžios meilės, kuria mus pamilo,

coram effraim et beniamin et manasse excita potentiam tuam et veni ut salvos facias no
jie išliejo jų kraują kaip vandenį jeruzalės apylinkėse, ir nebuvo, kas juos palaidotų.

abietes quoque laetatae sunt super te et cedri libani ex quo dormisti non ascendit qui succidat no
džiaugiasi kiparisai ir libano kedrai, sakydami: ‘kai tu kritai, kirtėjai nebeateina kirsti mūsų’.

dimisitque eos ut in ipsis experiretur israhelem utrum audiret mandata domini quae praeceperat patribus eorum per manum mosi an no
jie buvo palikti išmėginti izraelitus, ar jie klausys viešpaties įsakymų, kuriuos jis davė jų tėvams per mozę.

cum autem baptizata esset et domus eius deprecata est dicens si iudicastis me fidelem domino esse introite in domum meam et manete et coegit no
kai ji su savo namiškiais buvo pakrikštyta, ėmė mūsų prašyti: “jei mane laikote viešpaties tikinčiąja, ateikite ir pasilikite mano namuose”. ji tiesiog mus privertė.

ait autem david ad abisai nunc magis adflicturus est nos seba filius bochri quam absalom tolle igitur servos domini tui et persequere eum ne forte inveniat civitates munitas et effugiat no
tuomet dovydas tarė abišajui: “bichrio sūnus Šeba padarys mums daugiau žalos negu abšalomas. imk savo valdovo tarnus ir vykis jį. kitaip jis susiras sustiprintų miestų ir paspruks nuo mūsų”.

donec veniam et transferam vos in terram quae similis terrae vestrae est in terram fructiferam et fertilem vini terram panis et vinearum terram olivarum et olei ac mellis et vivetis et non moriemini nolite audire ezechiam qui vos decipit dicens dominus liberabit no
kol aš ateisiu ir išvesiu jus į žemę, panašią į jūsų žemę, pilną javų, vyno, duonos, vynuogių, alyvmedžių ir medaus, kad galėtumėte gyventi ir nemirti. neklausykite ezekijo, kai jis jus įtikinėja, sakydamas: ‘viešpats mus išgelbės’.