Usted buscó: quantum (Latín - Lituano)

quantum sufficit
pakankamas kiekis

quantum in te est evacuasti timorem et tulisti preces coram de
tu atmetei baimę ir nesivaržai, kalbėdamas prieš dievą.

et vidi quia tantum praecederet sapientia stultitiam quantum differt lux tenebri
pamačiau, kad išmintis yra vertingesnė už kvailystę tiek, kiek šviesa už tamsą.

et quantum est non sine iureiurando alii quidem sine iureiurando sacerdotes facti sun
juo labiau, kad tai neįvyko be priesaikos,

quantum distat ortus ab occidente longe fecit a nobis iniquitates nostra
bet tu, viešpatie, pasiliksi per amžius; tave minės visos kartos.

convocatis itaque singulis debitoribus domini sui dicebat primo quantum debes domino me
jis pasikvietė po vieną savo šeimininko skolininkus ir klausė pirmąjį: ‘kiek esi skolingas mano šeimininkui?’

colligebant autem mane singuli quantum sufficere poterat ad vescendum cumque incaluisset sol liquefieba
kiekvienas kas rytą rinkdavosi, kiek jis galėjo suvalgyti. o saulei kaitinant, tie grūdeliai laukuose sutirpdavo.

accepit ergo panes iesus et cum gratias egisset distribuit discumbentibus similiter et ex piscibus quantum voleban
tada jėzus paėmė duoną ir padėkojęs išdalino mokiniams, o mokiniai ten sėdintiems; taip pat ir žuvis, kiek kas norėjo.

deinde alio dixit tu vero quantum debes qui ait centum choros tritici ait illi accipe litteras tuas et scribe octogint
paskui klausė kitą: ‘o kiek tu skolingas?’ anas atsakė: ‘Šimtą saikų kviečių’. jis tarė: ‘imk skolos raštą ir rašyk: aštuoniasdešimt’.

dixitque ei rex david nequaquam ita fiet sed argentum dabo quantum valet neque enim tibi auferre debeo et sic offerre domino holocausta gratuit
karalius dovydas atsakė ornanui: “ne, aš noriu pirkti už deramą kainą. aš negaliu imti viešpačiui, kas tau priklauso, ir aukoti deginamąją auką, kuri man nieko nekainuoja”.

dixitque ei david da mihi locum areae tuae ut aedificem in ea altare domini ita ut quantum valet argenti accipias et cesset plaga a popul
dovydas sakė ornanui: “parduok man klojimą, kad pastatyčiau aukurą viešpačiui. parduok man jį už deramą kainą, kad nelaimė liautųsi tautoje”.

et abiit seditque e regione procul quantum potest arcus iacere dixit enim non videbo morientem puerum et sedens contra levavit vocem suam et flevi
paėjusi atsisėdo priešais jį lanko šūvio atstumu. ji sakė: “negaliu matyti mirštančio vaiko”. ir graudžiai verkė.

hic est sermo quem praecepit dominus colligat ex eo unusquisque quantum sufficiat ad vescendum gomor per singula capita iuxta numerum animarum vestrarum quae habitant in tabernaculo sic tolleti
Štai ką viešpats įsakė: ‘kiekvienas teprisirenka tiek, kiek jis suvalgo; teparsineša po omerą kiekvienam žmogui, atsižvelgdamas į asmenų skaičių savo palapinėje’ ”.

ventus autem egrediens a domino arreptas trans mare coturnices detulit et dimisit in castra itinere quantum uno die confici potest ex omni parte castrorum per circuitum volabantque in aere duobus cubitis altitudine super terra
pakilo viešpaties siųstas vėjas ir atnešė putpelių. jų tiek prikrito aplinkui stovyklą, kiek galima apeiti per dvi dienas ir dvi uolektys nuo žemės.

quae respondit vivit dominus deus tuus quia non habeo panem nisi quantum pugillus capere potest farinae in hydria et paululum olei in lecytho en colligo duo ligna ut ingrediar et faciam illud mihi et filio meo ut comedamus et moriamu
ji atsakė: “kaip gyvas viešpats, tavo dievas, nieko neturiu, tik saują miltų statinaitėje ir truputį aliejaus puodelyje. Štai renku truputį malkų. parėjusi paruošiu sau ir savo sūnui valgį ir, suvalgę jį, numirsime”.