Usted buscó: whakakakara (Maorí - Lituano)

he koko koura, tekau ona hekere, ki tonu i te whakakakara
auksinį indelį, sveriantį dešimt šekelių, pilną smilkalų;

kotahi koko koura, tekau ona hekere, ki tonu i te whakakakara
auksinį indelį, sveriantį dešimt šekelių, pilną smilkalų;

na i waho te nuinga katoa o te iwi e inoi ana i te haora whakakakara
smilkymo valandą lauke meldėsi gausi žmonių minia.

te hinu mo te whakamarama, nga mea kakara mo te hinu whakawahi, mo te whakakakara reka hoki
aliejų lempoms, kvepalus patepimo aliejui ir kvepiantiems smilkalams,

me te mea kakara, me te hinu mo te whakamarama, mo te hinu whakawahi, mo te whakakakara reka
kvepalų, aliejaus lempoms, patepimo aliejui ir kvapniems smilkalams.

a tahuna ana e ia te whakakakara reka ki runga; ko ta ihowa i whakahau ai ki a mohi
ant kurio degino kvapnius smilkalus, kaip viešpats įsakė mozei.

pera tonu tana i mea ai mo ana wahine ke katoa, i tahu whakakakara nei, i patu whakahere hoki ki o ratou atua
taip jis padarė visoms svetimšalėms savo žmonoms, kurios smilkydavo ir aukodavo savo dievams.

a i patu whakahere ia, i tahu whakakakara ki nga wahi tiketike, ki nga pukepuke, ki raro i nga rakau kouru nui
jis aukojo ir smilkė aukštumose, ant kalvų ir po kiekvienu žaliuojančiu medžiu.

me whakatu ano e koe te aata koura mo te whakakakara ki mua o te aaka o te whakaaturanga, ka whakairi ai i te pa o te whatitoka ki te tapenakara
auksinį smilkymo aukurą padėk priešais liudijimo skrynią. palapinės įėjime pakabink užuolaidą.

ki te iwi he whakapataritari tonu nei ta ratou ki ahau ki toku aroaro, he patu whakahere i roto i nga kari, he tahu whakakakara ki runga ki nga aata pereki
tai tauta, kuri mane nuolat rūstina. ji aukoja aukas soduose ir degina smilkalus ant aukurų iš plytų.

kei whakaekea he whakakakara ke ki runga, he tahunga tinana ranei, he whakahere totokore ranei; kaua ano e ringihia he ringihanga ki runga
neaukosite ant jo svetimų smilkalų nei deginamųjų aukų, nei valgio aukų ir neliesite geriamųjų aukų.

e karanga ana ratou i a ratou, e haere ke atu ana i a ratou: i patu whakahere ratou ki nga paarimi, i tahu whakakakara ano ki nga whakapakoko
kuo labiau juos šaukiau, tuo toliau jie traukėsi nuo manęs. jie aukodavo baalams ir smilkydavo drožiniams.

a me tahu e arona he whakakakara reka ki runga, i tenei ata, i tenei ata: me tahu e ia te whakakakara ki runga, ina whakapaia e ia nga rama
kiekvieną rytą aaronas degins ant jo maloniai kvepiančius smilkalus. paruošęs lempas, jis degins smilkalus ant šio aukuro.

hei aha te whakakakara i tae mai ai ki ahau i hepa, te kakaho kakara i te whenua tawhiti? e kore a koutou tahunga tinana e arongia, e kore ano a koutou patunga tapu e reka ki ahau
kam man smilkalai, nešami iš Šebos, ir kvepianti nendrė iš tolimos šalies? jūsų deginamosios aukos man nepatinka ir jūsų kraujo aukos man nemielos”.

otira ko wai e ahei te hanga whare mona? kahore nei hoki e nui te rangi me te rangi o nga rangi hei nohoanga mona. ko wai koai ahau hei hanga whare mona, heoi nei hei tahu whakakakara ki tona aroaro
kas galėtų jam pastatyti tinkamus namus? dangus ir dangų dangūs negali jo sutalpinti. tai kas aš esu, kad statyčiau jam namus? tebūna jie bent vieta aukoms deginti jo akivaizdoje.

e tahae ranei koutou, e patu tangata, e puremu? e oati teka ranei? e tahu whakakakara ranei ki a paara, e whai ranei i nga atua ke kihai i matauria e koutou
argi manote, kad galite vogti, žudyti, svetimauti, melagingai prisiekti, aukoti baalui ir sekioti svetimus dievus,

ko nga tatau ano o te whakamahau, i tutakina e ratou; tineia iho nga rama, kihai hoki he whakakakara i tahuna e ratou; a kahore he tahunga tinana i whakaekea i te wahi tapu ki te atua o iharaira
jie užrakino šventyklos duris, užgesino lempas, nebesmilkė smilkalų ir nebeaukojo deginamųjų aukų izraelio dievui šventoje vietoje.

na tikina ana e arona, peratia ana me ta mohi i ki ai, a rere ana ia ki waenganui o te whakaminenga; na kua timata tena te whiu i roto i te iwi: na ka maka iho e ia he whakakakara, a ka whakamarie mo te iwi
ir aaronas padarė, kaip mozė įsakė, ir nubėgo į žmonių vidurį, tarp kurių jau buvo prasidėjęs maras. jis užbėrė smilkalų ir sutaikino tautą.