検索ワード: tervishoiupoliitika (エストニア語 - リトアニア語)

tervishoiupoliitika toetamine
parama sveikatos politikai

1.1. tervishoiupoliitika ja selle panus ühenduse tervishoiustrateegiasse
1.1. visuomenės sveikatos politika ir jos indėlis įgyvendinant bendrijos sveikatos strategiją

tervishoiupoliitika kulutasuvuse ja selle majandusliku mõju seirevahendite väljatöötamine,
sveikatos politikos krypčių ekonominio veiksmingumo ir jų poveikio ekonomikai stebėsenos priemonių plėtra,

põhivastutus tervishoiupoliitika ja euroopa kodanike tervishoiu tagamise eest lasub liikmesriikidel.
valstybės narės atsako už sveikatos politiką ir europos piliečių sveikatos priežiūrą.

kaaluma tervishoiupoliitika kujundajatele ja arstidele ettenähtud hariduse ja koolituse nõudeid;
apsvarstyti sveikatos apsaugos politikos rengėjų ir sveikatos priežiūros specialistų švietimo ir mokymo reikalavimus;

esmalt keskendus vananemisprotsessi arutelu sotsiaalkindlustuse, pensionite ja tervishoiupoliitika jätkusuutlikkuse küsimustele.
iš pradžių diskusijose apie šią senėjimo tendenciją daugiausia dėmesio buvo skiriama socialinės apsaugos, pensijų ir sveikatos politikos darnumui.

tuginedes kodanikukesksele tegevuskavale, peab ühenduse tervishoiupoliitika lähtuma peamiselt kodanike ja patsientide õigustest.
dirbant pagal piliečių darbotvarkę bendrijos sveikatos politikoje piliečių ir pacientų teisės turi būti esminis atspirties taškas.

tervishoiupoliitika arengu ning muu ühenduse tervisealase poliitika ja tegevuse mõju analüüsimine ja sellekohaste teadmiste parandamine,
gerinti analizę ir žinias apie sveikatos politikos krypčių plėtros, kitų bendrijos politikos krypčių ir su sveikata susijusių veiksmų poveikį,

Ühenduse tasandi tervishoiupoliitika peaks soosima head tervist, kaitsma kodanikke ohtude eest ja toetama jätkusuutlikkust.
sveikatos politika bendrijos lygiu turėtų stiprinti sveikatą, saugoti piliečius nuo grėsmių ir remti tvarumą.

liidu meetmed võtavad arvesse liikmesriikide vastutust oma tervishoiupoliitika määratlemisel ning tervishoiuteenuste ja arstiabi korraldamisel ja kättesaadavaks muutmisel.
sąjunga savo veikloje pripažįsta valstybių narių atsakomybę už jų sveikatos politikos apibrėžimą ir už sveikatos paslaugų ir sveikatos priežiūros organizavimą bei teikimą.

2.2 uues strateegias ja ühenduse tegevusprogrammis ajavahemikuks 2007–2013 ühendab komisjon esmakordselt tervishoiupoliitika ja tarbijakaitse.
2.2 komisija pirmą kartą pristato naują strategiją ir bendrijos veiksmų programą 2007–2013 m., kuriose susiejamos visuomenės sveikatos ir vartotojų apsaugos politikos sritys.

vastama teatavatele tervishoiupoliitika nõuetele, mis koostatakse igaks üksikjuhuks tootjariigi tervisliku seisundi alusel artiklis 30 sätestatud korra alusel,
atitikti tam tikrus sveikatos politikos reikalavimus, kuriuos 30 straipsnyje nurodyta tvarka būtina kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti pagal sveikatos gaminančioje šalyje padėtį,

lisaks peavad tervishoiupoliitika aluseks olema parimad teaduslikud tõendid, mis on saadud usaldusväärsete andmete ja teabe ning asjakohaste uuringute põhjal.
galiausiai, sveikatos politika turi būti pagrįsta geriausiais turimais moksliniais įrodymais, gautais iš patikimų duomenų ir informacijos bei atitinkamų mokslinių tyrimų.

hetkel hõlmab piiriülene võrgustik haiglaid, ravikindlustuskompaniisid, patsientide ühendusi, arste, avalikke tervishoiuteenistusi, tervishoiupoliitika määrajaid ja haldusasutusi.
dabartinis tarpvalstybinis tinklas vienija ligonines, sveikatos draudimo įmones, pacientų organizacijas, gydytojus, visuomenės sveikatos priežiūros tarnybas, sveikatos priežiūros politikos kūrėjus ir administracijas.

rahvatervise programmi raames tugevdati koostööd selliste rahvusvaheliste organitega nagu maailma terviseorganisatsioon, maailmapank, majanduskoostöö ja arengu organisatsioon, euroopa nõukogu ning euroopa tervishoiusüsteemide ja tervishoiupoliitika seire keskus.
pagal visuomenės sveikatos programą pradėta aktyviau bendradarbiauti su tarptautinėmis organizacijomis, pavyzdžiui, pso, pasaulio banku, europos taryba ir europos sveikatos priežiūros sistemų ir politikos observatorija.

5.2 liikmesriikidevaheline koostöö peab võimaldama välja tuua ühiseid eesmärke, mis aitavad välja jõuda riiklike plaanideni, ja oluliste näitajate valik lubab tähelepanelikult jälgida tervishoiupoliitika arengut igas liikmesriigis ja euroopa liidus.
5.2 valstybių narių bendradarbiavimas turi pabrėžti bendrus tikslus, palengvinančius nacionalinių planų įgyvendinimą, o atitinkamų rodiklių pasirinkimas leis atidžiai sekti sveikatos priežiūros politikos raidą kiekvienoje europos sąjungos valstybėje.

c. arvestades, et ennetus on laiaulatusliku tervishoiupoliitika võtmeküsimus ning et süstemaatilised ennetavad abinõud suurendavad keskmist eluiga, vähendavad sotsiaalsete gruppide vahelisi erinevusi ootejärjekordade pikkuse osas tervishoiusüsteemis ning lõpetavad krooniliste haiguste leviku, vähendades sellega ravikulusid;
c. kadangi prevencija yra viena pagrindinių sveikatos politikos sudedamųjų dalių, o sisteminės prevencinės priemonės ilgina gyvenimo trukmę, suvienodina laiką, kurį skirtingoms socialinėms grupėms tenka laukti reikalingo gydymo sveikatos priežiūros sistemoje, stabdo lėtinių ligų plitimą ir todėl mažina gydymo išlaidas;

(4) alkoholi maksumäärade vähendamine ei toonud kaasa mitte ainult märkimisväärse aktsiisitulude vähenemise, vaid selle tulemusena kasvasid ka probleemid alkoholi-, sotsiaal-ja tervishoiupoliitika valdkonnas. lisaks sagenesid avaliku korra rikkumised ja laienes alkoholiga seotud kuritegevus.
(4) sumažinus mokesčius alkoholiui ne tik ženkliai sumažėjo pajamos iš akcizo mokesčio, bet ir padaugėjo problemų, susijusių su alkoholio politika bei su socialine ir sveikatos politika. be to, atsirado viešosios tvarkos problemų ir padidėjo su alkoholio vartojimu susijęs nusikalstamumas.