검색어: illumina domine vultum tuum super nos (라틴어 - 리투아니아어)

deus misereatur nostri et benedicat nobis inluminet vultum suum super nos et misereatur nostri diapsalm
giedokite apie jo vardo garbę, šlovinkite ir girkite jį.

fe aperuerunt super nos os suum omnes inimic
mūsų priešai atvėrė savo burnas prieš mus.

quare futurus es velut vir vagus ut fortis qui non potest salvare tu autem in nobis es domine et nomen tuum super nos invocatum est ne derelinquas no
kodėl tu esi kaip bejėgis žmogus, kaip karžygys, kuris negali išgelbėti? tačiau tu, viešpatie, esi tarp mūsų, mes vadinami tavo vardu! nepalik mūsų!

verba iniquorum praevaluerunt super nos et impietatibus nostris tu propitiaberi
kad iš pasalų galėtų šauti į nekaltąjį. jie šauna netikėtai ir nebijo.

dixeruntque ligna ad arborem ficum veni et super nos regnum accip
po to medžiai kreipėsi į figmedį: ‘ateik ir karaliauk mums’.

mitte panem tuum super transeuntes aquas quia post multa tempora invenies illu
mesk savo duoną ant vandens, nes tu ją rasi po daugelio dienų.

*et; filiae tyri in muneribus vultum tuum deprecabuntur divites plebi
padarei mus paniekinimu kaimynams, pajuoka ir patyčiomis tiems, kurie aplinkui mus.

absalom autem quem unximus super nos mortuus est in bello usquequo siletis et non reducitis rege
abšalomas, kurį buvome patepę valdovu, žuvo mūšyje. kodėl dabar delsiame parsivesti karalių atgal?”

donec effundatur super nos spiritus de excelso et erit desertum in chermel et chermel in saltum reputabitu
taip pasiliks, iki dvasia iš aukšto bus išlieta. tada dykumos taps derlingais laukais ir miškais;

et adprehendent septem mulieres virum unum in die illa dicentes panem nostrum comedemus et vestimentis nostris operiemur tantummodo vocetur nomen tuum super nos aufer obprobrium nostru
tą dieną septynios moterys, nutvėrusios vieną vyrą, sakys: “mes valgysime savo duoną ir vilkėsime savais drabužiais, tik leisk mums vadintis tavo vardu, nuimk nuo mūsų panieką”.

et vigilavit dominus et adduxit eam super nos iustus dominus deus noster in omnibus operibus suis quae fecit non enim audivimus vocem eiu
todėl viešpats budėjo prie nelaimės, kad ją mums užvestų. viešpats, mūsų dievas, yra teisus visuose savo darbuose, nes mes nepaklusome jo balsui.

dicens praecipiendo praecepimus vobis ne doceretis in nomine isto et ecce replestis hierusalem doctrina vestra et vultis inducere super nos sanguinem hominis istiu
“argi mes jums drauste neuždraudėme mokyti tuo vardu, o štai jūs užtvindėte jeruzalę savo mokymu ir dar norite ant mūsų užtraukti to žmogaus kraują”.

dixistis enim percussimus foedus cum morte et cum inferno fecimus pactum flagellum inundans cum transierit non veniet super nos quia posuimus mendacium spem nostram et mendacio protecti sumu
jūs sakote: “mes padarėme sandorą su mirtimi ir susitarimą su mirusiųjų buveine. atūžiantis tvanas nelies mūsų, nes melas yra mūsų priebėga ir apgaulė mus dengia”.

et cum adnuntiaveris populo huic omnia verba haec et dixerint tibi quare locutus est dominus super nos omne malum grande istud quae iniquitas nostra et quod peccatum nostrum quod peccavimus domino deo nostr
kai tu praneši šitai tautai visus tuos žodžius ir jie klaus: ‘kodėl viešpats paskelbė mums šitą didelę nelaimę? kokia yra mūsų nuodėmė, kuo nusikaltome viešpačiui, mūsų dievui?’,

deus noster ergo non iudicabis eos in nobis quidem non tanta est fortitudo ut possimus huic multitudini resistere quae inruit super nos sed cum ignoremus quid agere debeamus hoc solum habemus residui ut oculos nostros dirigamus ad t
dieve, argi neteisi jų? mes esame bejėgiai prieš šitą daugybę, kuri išėjo prieš mus, ir nežinome, ką mums daryti. bet mūsų akys nukreiptos į tave”.

et ait david servis suis qui erant cum eo in hierusalem surgite fugiamus neque enim erit nobis effugium a facie absalom festinate egredi ne forte veniens occupet nos et inpellat super nos ruinam et percutiat civitatem in ore gladi
dovydas sakė visiems savo tarnams jeruzalėje: “bėkime, nes nėra kito išsigelbėjimo nuo abšalomo. skubėkime, kad jis mūsų neužkluptų, nepadarytų mums pikta ir neišžudytų miesto kardu”.