전문 번역가, 번역 회사, 웹 페이지 및 자유롭게 사용할 수 있는 번역 저장소 등을 활용합니다.
de manu mortis liberabo eos de morte redimam eos ero mors tua o mors ero morsus tuus inferne consolatio abscondita est ab oculis mei
aš išpirksiu juos iš mirusiųjų buveinės galios, išgelbėsiu nuo mirties. mirtie, aš būsiu tavo galas, mirusiųjų buveine, aš būsiu tavo sunaikinimas. gailestis bus paslėptas nuo mano akių.
et dixerunt principes et omnis populus ad sacerdotes et prophetas non est viro huic iudicium mortis quia in nomine domini dei nostri locutus est ad no
kunigaikščiai ir visa tauta atsakė kunigams ir pranašams: “Šitas vyras nenusipelnė mirties, nes jis mums kalbėjo viešpaties, mūsų dievo, vardu”.
date domino deo vestro gloriam antequam contenebrescat et antequam offendant pedes vestri ad montes caligosos expectabitis lucem et ponet eam in umbram mortis et in caligine
duokite viešpačiui, savo dievui, šlovę, kol nesutemo, prieš atsitrenkiant jūsų kojoms į tamsoje esančius kalnus! jūs laukiate šviesos, bet jis užleis tamsą, visišką tamsybę.
et ait dominus ad mosen ecce prope sunt dies mortis tuae voca iosue et state in tabernaculo testimonii ut praecipiam ei abierunt ergo moses et iosue et steterunt in tabernaculo testimoni
viešpats tarė mozei: “tavo mirties diena jau arti, pasišauk jozuę ir atsistokite susitikimo palapinėje, ten aš jam duosiu nurodymus”. mozė ir jozuė nuėjo į susitikimo palapinę,
cumque adpropinquare cerneret mortis diem vocavit filium suum ioseph et dixit ad eum si inveni gratiam in conspectu tuo pone manum sub femore meo et facies mihi misericordiam et veritatem ut non sepelias me in aegypt
izraelis, nujausdamas artėjančią mirtį, pasišaukė savo sūnų juozapą ir jam tarė: “jei radau malonę tavo akyse, padėk savo ranką po mano šlaunimi ir elkis su manimi maloningai ir teisingai; pažadėk nepalaidoti manęs egipte.
abiathar quoque sacerdoti dixit rex vade in anathot ad agrum tuum es quidem vir mortis sed hodie te non interficiam quia portasti arcam domini dei coram david patre meo et sustinuisti laborem in omnibus in quibus laboravit pater meu
kunigui abjatarui karalius įsakė: “eik į anatotą, į savo žemę. nors esi nusipelnęs mirties, bet šiandien nebausiu tavęs mirtimi, nes tu nešiojai viešpaties dievo skrynią mano tėvo dovydo laikais ir kentėjai su juo visus vargus, kuriuos jis kentėjo”.