Você procurou por: gospodnjih (Sérvio - Lituano)

goni ih gnevom, i istrebi ih ispod nebesa gospodnjih.
viešpatie, persekiok juos ir nušluok nuo žemės paviršiaus.

jer se držah puteva gospodnjih, i ne odmetnuh se boga svog.
aš laikiausi viešpaties kelio ir neatsitraukiau nuo savo dievo nusikalsdamas.

a za njim udje azarija sveštenik i s njim osamdeset sveštenika gospodnjih hrabrih ljudi;
kunigas azarijas įėjo paskui jį su aštuoniasdešimt drąsių viešpaties kunigų.

to je pomazanog arona i pomazanih sinova njegovih od ognjenih žrtava gospodnjih od dana kad ih dovede da vrše službu sveštenièku gospodu.
tai yra pateptojo aarono ir jo pateptųjų sūnų dalis iš viešpačiui sudeginamų aukų nuo tos dienos, kai jie buvo paskirti eiti kunigų tarnystę.

i pobij dom ahava gospodara svog, jer hoæu da pokajem krv sluga svojih proroka, i krv svih sluga gospodnjih od ruke jezaveljine.
tu sunaikinsi savo valdovo ahabo namus ir atkeršysi jezabelei už pranašų ir visų viešpaties tarnų kraują.

ali sada da ne padne krv moja na zemlju daleko od oèiju gospodnjih, jer car izrailjev izadje da traži buvu jednu, kao kad ko goni jarebicu po planini.
tenebūna pralietas mano kraujas viešpaties akivaizdoje, nes izraelio karalius išėjo ieškoti blusos kaip žmogus, kuris medžioja kurapką kalnuose”.

jer ko je prezreo dan malih stvari? jer æe se radovati kad vidi kamen meraèki u ruci zorovavelju, onih sedam oèiju gospodnjih koji prelaze svu zemlju.
kurie paniekino mažą pradžią, džiaugsis, matydami paskutinį akmenį zorobabelio rankoje. septynios lempos yra septynios viešpaties akys, kurios viską stebi žemėje”.

i imaæete rese zato da se gledajuæi ih opominjete svih zapovesti gospodnjih i tvorite ih, i da se ne zanosite za srcem svojim i za oèima svojim, za kojima èinite preljubu;
pažvelgę į juosteles, atsiminkite viešpaties įsakymus ir nesekite savo širdimis ir akimis, kurios veda į paleistuvystę.

ovako veli gospod nad vojskama: ne slušajte šta govore proroci koji vam prorokuju; varaju vas, govore utvare svog srca, ne iz usta gospodnjih.
taip sako viešpats: “neklausykite pranašų, jums pranašaujančių. jie tik mulkina jus, kalbėdami prasimanytus regėjimus, o ne tai, kas ateina iš viešpaties.

a mojsije reèe aronu i eleazaru i itamaru sinovima njegovim koji ostaše: uzimajte dar što ostane od ognjenih žrtava gospodnjih, i jedite s hlebom presnim kod oltara, jer je svetinja nad svetinjama.
mozė kalbėjo aaronui ir likusiems sūnums eleazarui bei itamarui: “imkite aukos dalį, kuri lieka iš duonos aukos viešpačiui, ir ją neraugintą valgykite prie aukuro, nes ji šventa.

i muèio te je, gladju te morio; ali te je opet hranio manom za koju ti nisi znao ni oci tvoji, da bi ti pokazao da èovek ne živi o samom hlebu nego o svemu što izlazi iz usta gospodnjih.
jis pažemino tave alkiu ir davė valgyti maną, kurios nepažinai nei tu, nei tavo tėvai, kad suprastum, jog žmogus gyvas ne vien duona, bet kiekvienu dievo žodžiu.