Você procurou por: zboru (Sérvio - Lituano)

da... u počasnom zboru.
- taip... grojau paraduose.

- tko će sada svirati u zboru?
kas dabar gros chorui?

i to bi po volji caru i svemu zboru.
tas sumanymas patiko karaliui ir visiems žmonėms.

mojsije nam dade zakon, nasledstvo zboru jakovljevom.
mozė paskelbė įstatymą jokūbo palikuonims.

da. mogao bih pjevati u zboru, ali ne znam pjevati.
gal dainuoti chore?

Èovek koji zadje s puta mudrosti poèinuæe u zboru mrtvih.
nuklydę nuo tiesos kelio atsidurs mirusiųjų susirinkime.

iz ženske perspektive, ponekad je dobro ne pjevati u zboru.
kaip moteris, pasakyčiau, jog ne visada dainuoti chore yra gerai.

zato se neæe bezbožnici održati na sudu, ni grešnici na zboru pravednièkom.
todėl teisme neišstovės bedieviai, nė nusidėjėliai teisiųjų susirinkime.

mržnja se pokriva lukavstvom, ali se zloæa njena otkriva na zboru.
nors jis neapykantą slepia žodžiais, jo nedorybė paaiškės tautos susirinkime.

reci zboru i kaži: odstupite od šatora korejevog i datanovog i avironovog.
“Įsakyk visiems pasitraukti nuo koracho, datano ir abiramo palapinių”.

tada stade josafat u zboru judinom i jerusalimskom u domu gospodnjem pred tremom novim,
juozapatas atsistojo viešpaties namuose, priešais naują kiemą, judo ir jeruzalės susirinkime,

i ustaše neki od starešina zemaljskih, i progovoriše svemu zboru narodnom i rekoše:
kai kurie krašto vyresnieji kalbėjo tautos susirinkimui:

i koji ga nadjoše gde kupi drva, dovedoše ga k mojsiju i k aronu i ka svemu zboru.
jie atvedė jį pas mozę ir aaroną,

još reèe mojsije svemu zboru sinova izrailjevih govoreæi: ovo je zapovedio gospod i rekao:
ir mozė kalbėjo visam izraelio vaikų susirinkimui: “Štai ką įsakė viešpats:

i odredi ih isus u taj dan da seku drva i nose vodu zboru i za oltar gospodnji do današnjeg dana na mestu koje izabere.
jozuė juos padarė malkų kirtėjais ir vandens nešikais izraeliui ir viešpaties aukurui iki šios dienos toje vietoje, kurią viešpats išsirinko.

ali ih zovnu mojsije, i vratiše se k njemu aron i svi glavari u zboru, i govori s njima mojsije.
tik jam pašaukus, aaronas ir visi vyresnieji susirinko pas jį. mozė kalbėjo su jais.

i kad reèe aron svemu zboru sinova izrailjevih, pogledaše u pustinju, i gle, slava gospodnja pokaza se u oblaku.
aaronui tebekalbant izraelitams, jie pažvelgė į dykumas ir pamatė viešpaties šlovę debesyje.

i jer ih mnogo beše u zboru koji se ne behu osveštali; zato leviti klahu pashu za svakog koji ne beše èist da bi ih posvetili gospodu.
daugelis iš susirinkusiųjų nebuvo pasišventinę, todėl levitai papjaudavo paschos avinėlį už tuos, kurie buvo susitepę, kad pašventintų juos viešpačiui.

ja gospod rekoh, i tako æu uèiniti svemu tom zboru zlom, koji se sabrao na me: u pustinji æe propasti i tu pomreti.
kaip kalbėjau, taip ir padarysiu visai šiai piktai tautai, kuri sukilo prieš mane­visi mirs šioje dykumoje’ ”.

i reèe zboru govoreæi: odstupite od šatora tih bezbožnika, i ne dodevajte se nièeg što je njihovo, da ne izginete sa svih greha njihovih.
jis tarė tautai: “pasitraukite nuo šių piktadarių palapinių ir nelieskite nieko, kas jiems priklauso, kad ir jūs nežūtumėte dėl jų nuodėmių”.