Вы искали: kolero (Эсперанто - Литовский)

kolero
pyktis

cxar la kolero de homo ne efektivigas la justecon de dio.
Žmogaus rūstybė nedaro dievo teisumo.

koleru kaj ne peku, la suno ne subiru sur via kolero;
“rūstaukite ir nenusidėkite”. tegul saulė nenusileidžia ant jūsų rūstybės!

kaj cxiuj en la sinagogo plenigxis de kolero, auxdante tion;
visi, kurie buvo sinagogoje, tai išgirdę, labai užsirūstino;

pro kio venas la kolero de dio sur la filojn de malobeo;
dėl šių dalykų ateina dievo rūstybė neklusnumo vaikams.

disfalos la pacaj logxejoj antaux la flama kolero de la eternulo.
sunaikintos yra ramios buveinės dėl viešpaties rūstybės užsidegimo.

fiera malbonulo, kiun oni nomas blasfemulo, agas kun kolero kaj malboneco.
išdidus ir pasipūtęs vadinamas niekintoju, jis elgiasi akiplėšiškai ir įžūliai.

cxar venis la granda tago de ilia kolero; kaj kiu povas stari?
nes atėjo didi jo rūstybės diena, ir kas gali išstovėti?!”

cxar cxiuj niaj tagoj pasis sub via kolero, malaperis niaj jaroj, kiel sono.
mūsų dienos praeina tau rūstaujant, mūsų metai kaip atodūsis.

de la ekblovo de dio ili pereas, kaj de la ekspiro de lia kolero ili malaperas.
nuo dievo pūstelėjimo jie žuvo; jo rūstybės kvapas juos sunaikino.

des plimulte do ni, jam pravigite per lia sango, estos per li savitaj el la kolero.
tad dar tikriau dabar, kai esame išteisinti jo krauju, mes būsime per jį išgelbėti nuo rūstybės.

cxar ankoraux tre malmulte dauxros, kaj finigxos la kolero kaj mia furiozo pro iliaj malbonagoj;
nes dar trumpa valandėlė, ir mano rūstybė bei pyktis pasibaigs jų sunaikinimu”.

ekzistas neniu sana loko en mia korpo pro via kolero, nenio sendifekta ekzistas en miaj ostoj pro mia peko.
nebėra nieko sveiko mano kūne dėl tavo rūstybės ir poilsio mano kauluose dėl mano nuodėmės.

cxia akreco kaj indigno kaj kolero kaj vocxbruado kaj kalumnio estu formetitaj el inter vi, kune kun cxia malico;
tebūna toli nuo jūsų visoks kartėlis, piktumas, rūstybė, riksmai ir keiksmai su visomis piktybėmis.

cxar batado de lakto produktas buteron, ekbato de nazo aperigas sangon, kaj incitado de kolero kauxzas malpacon.
plakant pieną, gaunamas sviestas; stipriai šnypščiant nosį, pasirodo kraujas; pykčio kurstymas sukelia ginčą”.

auxdinte tion, ili plenigxis de kolero, kaj ekkriis, dirante:granda estas artemis de la efesanoj.
tai išgirdę, jie labai įniršo ir ėmė šaukti: “didi efeziečių artemidė!”

lia kolero dissxiras; mia malamanto grincigas kontraux mi siajn dentojn; mia premanto briligas kontraux mi siajn okulojn.
jis savo rūstybe parbloškė mane ir griežia dantimis prieš mane. mano priešo akys įsmeigtos į mane.

de la kolero de la eternulo cebaot ekbrulis la tero, kaj la popolo farigxis mangxajxo por la fajro; neniu kompatas sian fraton.
kareivijų viešpaties rūstybė padegė šalį. tauta bus lyg kuras ugniai. Žmogus nesigailės savo brolio.

cxar nur momenton dauxras lia kolero, sed tutan vivon dauxras lia favoro; vespere povas esti ploro, sed matene venos gxojego.
tik akimirksnį trunka jo rūstybė, o visą gyvenimą lydi jo palankumas. vakare ateina verksmas, o rytą­džiūgavimas.

la kolero de la eternulo denove ekflamis kontraux la izraelidoj, kaj li incitis davidon kontraux ili, dirante:iru, kalkulu izraelon kaj jehudan.
viešpaties rūstybė vėl užsidegė prieš izraelį. jis paragino dovydą suskaičiuoti izraelio ir judo gyventojus.