Şunu aradınız:: custodivit (Latince - Litvanca)

posuit in nervo pedes meos custodivit omnes semitas mea
jis įtvėrė mano kojas į šiekštą, seka visus mano žingsnius’.

vitam et misericordiam tribuisti mihi et visitatio tua custodivit spiritum meu
gyvybę ir palankumą man suteikei, tavo aplankymas saugojo mano dvasią.

et praeceperat de verbo hoc ne sequeretur deos alienos et non custodivit quae mandavit ei dominu
ir įsakęs jam, kad nesektų paskui svetimus dievus. bet jis nesilaikė viešpaties įsakymo.

et originali mundo non pepercit sed octavum noe iustitiae praeconem custodivit diluvium mundo impiorum inducen
jis nepagailėjo senojo pasaulio, tik išsaugojo teisumo šauklį nojų ir dar septynetą, kai siuntė bedievių pasauliui tvaną.

in finem ne disperdas david in tituli inscriptione quando misit saul et custodivit domum eius ut interficeret eu
jūs, teisėjai, ar sprendžiate teisingai? ar teisingai teisiate žmones?

invenit eum in terra deserta in loco horroris et vastae solitudinis circumduxit eum et docuit et custodivit quasi pupillam oculi su
jis ją rado negyvenamų dykumų platybėje; globojo ir rūpinosi ja, saugojo kaip savo akį.

et dicitis quare non portavit filius iniquitatem patris videlicet quia filius iudicium et iustitiam operatus est omnia praecepta mea custodivit et fecit illa vita vive
jūs klausiate: ‘kodėl sūnus neatsako už tėvo nusikaltimus?’ jei sūnus darė, kas yra teisinga ir teisu, bei laikėsi mano nuostatų, jis tikrai liks gyvas.

dixit autem david non sic facietis fratres mei de his quae tradidit dominus nobis et custodivit nos et dedit latrunculos qui eruperant adversum nos in manu nostr
dovydas tarė: “mano broliai, negalima taip elgtis su tuo, ką viešpats mums davė. jis mus saugojo ir atidavė tą būrį, kuris mus užpuolė, į mūsų rankas.

dominus deus noster ipse eduxit nos et patres nostros de terra aegypti de domo servitutis fecitque videntibus nobis signa ingentia et custodivit nos in omni via per quam ambulavimus et in cunctis populis per quos transivimu
juk viešpats, mūsų dievas, išvedė mus ir mus saugojo visą kelią, kuriuo ėjome, ir visose tautose, kurias sutikome.

quod cum audisset david mortuum nabal ait benedictus dominus qui iudicavit causam obprobrii mei de manu nabal et servum suum custodivit a malo et malitiam nabal reddidit dominus in caput eius misit ergo david et locutus est ad abigail ut sumeret eam sibi in uxore
dovydas, išgirdęs, kad nabalas mirė, tarė: “palaimintas viešpats, kuris įvykdė teismą nabalui už man padarytą įžeidimą ir apsaugojo mane nuo pikto. viešpats sugrąžino nabalo nusikaltimą ant jo galvos”. ir dovydas pasiuntė pasiuntinius ir kalbėjo abigailei, kad nori ją vesti.