Şunu aradınız:: arfa (Litvanca - Sırpça)

Žinoma, dar ir arfa.
i naravno, harfe.

dešimčiastygiu instrumentu, psalteriu ir arfa.
uz deset žica i uz psaltir, i uz jasne gusle!

mano arfa virto rauda, o mano fleita­verkiančiojo balsu”.
gusle se moje pretvoriše u zapevku, i svirala moja u plaè.

pabuskite, psalteri ir arfa! aš taip pat anksti atsikelsiu.
preni se psaltire i gusle, ustaæu rano.

giedokite psalmę, muškite būgną, skambinkite psalteriu ir arfa!
podignite pesme, dajte bubanj, slatke gusle sa psaltirom.

girkite jį, pūsdami trimitą! girkite jį arfa ir psalteriu!
hvalite ga uz glas trubni, hvalite ga uz psaltir i gusle.

dieve, aš girsiu tavo ištikimybę psalteriu, skambinsiu tau arfa, izraelio Šventasis!
i ja te hvalim uz psaltir, tvoju vernost, bože moj; udaram ti u gusle, sveèe izrailjev!

pabusk, mano šlove! pabuskite, arfa ir psalteri! aš atsikelsiu anksti.
probudi se, slavo moja, probudi se, psaltire i gusle; ustaæu rano.

pikta dvasia nuo viešpaties apėmė saulių, ir jis sėdėjo namuose, laikydamas ietį rankoje, o dovydas skambino arfa.
potom zli duh gospodnji napade saula kad sedjaše kod kuæe i držaše koplje u ruci, a david udaraše rukom o gusle.

jų pokyliuose yra arfa ir styginiai, būgnas, vamzdis ir vynas. bet jie nekreipia dėmesio į viešpaties veiksmus nei į jo darbus.
i na gozbama su im gusle i psaltiri i bubnji i svirale i vino; a ne gledaju na dela gospodnja i ne vide rad ruku njegovih.

eisiu prie dievo aukuro, pas dievą, savo didžiausią linksmybę. girsiu tave arfa, o dieve, mano dieve!
onda æu pristupiti k žrtveniku božijem, k bogu radosti i veselja svog, i uz gusle slaviæu te, bože, bože moj!

nuimkite savo rankas nuo tos arfos!
sklanjaj svoje ruke sa te harfe!