Şunu aradınız:: fenoskandijos (Litvanca - İtalyanca)

6530 * fenoskandijos miškapievės
6530 * praterie arborate fennoscandiche

3210 fenoskandijos natūralios upės
3210 fiumi naturali della fennoscandia

9070 fenoskandijos miškingosios ganyklos
9070 pascoli arborati fennoscandici

9080 * fenoskandijos pelkėti lapuočių miškai
9080 * boschi paludosi caducifogli della fennoscandia

7160 mineralinių medžiagų turtingi fenoskandijos šaltiniai ir šaltiniuotos žemapelkės
7160 sorgenti ricche di minerali e sorgenti di paludi basse fennoscandiche

fenoskandijos šaltiniai ir šaltinių formuojami liūnai, kuriuose gausu mineralinių medžiagų
sorgenti minerali e paludi sorgive finnoscandinave

9050 fenoskandijos žolinių augalų turtingi miškai su paprastąja egle (picea abies)
9050 foreste fennoscandiche di picea abies ricche di piante erbacee

6270 * rūšių turtingos fenoskandijos žemumų pievos (nuo sausų iki vidutinio drėgnumo)
6270 * steppe fennoscandiche di bassa altitudine da secche a mesofile, ricche in specie

9020 * epifitų turtingi fenoskandijos hemiborealiniai natūralūs seni plačialapių miškai (quercus, tilia, acer, fraxinus arba ulmus)
9020 * vecchie foreste caducifoglie naturali emiboreali della fennoscandia (quercus, tilia, acer, fraxinus o ulmus) ricche di epifite

direktyvos 92/43/eeb 1 straipsnio c punkto iii papunktyje nurodytą alpių biogeografinį regioną sudaro sąjungos alpių (vokietija, prancūzija, italija, austrija ir slovėnija), pirėnų (ispanija ir prancūzija), apeninų kalnų (italija), šiaurės fenoskandijos kalnų (Švedija ir suomija), karpatų kalnų (lenkija, rumunija ir slovakija) ir balkanų, rilos, pirino, rodopų ir saštinska sredna gora kalnų (bulgarija) teritorija, kaip nustatyta biogeografiniame žemėlapyje, 2005 m. balandžio 20 d. patvirtintame tos direktyvos 20 straipsniu įsteigto komiteto (toliau – buveinių komitetas);
la regione biogeografica alpina, di cui all’articolo 1, lettera c), punto iii), della direttiva 92/43/cee, comprende i territori dell’unione delle alpi (germania, francia, italia, austria e slovenia), dei pirenei (francia e spagna), degli appennini (italia), le montagne della fennoscandia settentrionale (svezia e finlandia), i carpazi (polonia, romania e slovacchia) e i monti balcani, rila, pirin, rodopi e saštinska sredna gora (bulgaria), come specificato nella mappa biogeografica approvata il 20 aprile 2005 dal comitato istituito in virtù dell’articolo 20 di detta direttiva (di seguito «comitato habitat»).