Şunu aradınız:: obeæanja (Sırpça - Litvanca)

a mi smo, braæo, po isaku deca obeæanja.
mes, broliai, esame pažado vaikai kaip izaokas.

izvršiæu obeæanja svoja gospodu pred svim narodom njegovim.
savo įžadus viešpačiui ištesėsiu visos tautos akivaizdoje.

i ovi svi dobivši svedoèanstvo verom ne primiše obeæanja;
ir jie visi, per tikėjimą gavę gerą liudijimą, negavo to, kas buvo pažadėta,

jer je ovo reè obeæanja: u ovo vreme doæi æu i u sare æe biti sin.
o pažado žodis toks: “apie tą laiką aš ateisiu, ir sara turės sūnų”.

to jest, nisu ono deca božija što su po telu deca, nego deca obeæanja primaju se za seme.
tai reiškia, kad ne vaikai pagal kūną yra dievo vaikai, bet vaikai pagal pažadą laikomi palikuonimis.

jer koliko je obeæanja božijih, u njemu su da, i u njemu amin, bogu na slavu kroz nas.
nes visi dievo pažadai jame yra “taip” ir jame “amen” dievo šlovei per mus.

kroz kog i vi, èuvši reè istine, jevandjelje spasenja svog, u kome i verovavši zapeèatiste se svetim duhom obeæanja,
jame ir jūs, išgirdę tiesos žodį­ jūsų išgelbėjimo evangeliją­ir įtikėję juo, esate užantspauduoti pažadėtąja Šventąja dvasia,

kroz koje se nama darovaše èasna i prevelika obeæanja, da njih radi imate deo u božjoj prirodi, ako uteèete od telesnih želja ovog sveta.
drauge jis davė mums be galo didžius bei brangius pažadus, kad per juos taptume dieviškosios prigimties dalininkais, ištrūkę iš sugedimo, kuris sklinda pasaulyje geiduliais.

verom dodje avraam u zemlju obeæanu, kao u tudju, i u kolibama življaše s isakom i s jakovom, sunaslednicima obeæanja tog.
tikėjimu jis apsigyveno pažado žemėje, tarytum svetimoje, gyvendamas palapinėse su izaoku ir jokūbu, to paties pažado bendrapaveldėtojais.

da bejaste u ono vreme bez hrista, odvojeni od društva izrailjevog, i bez dela u zavetima obeæanja, nadu ne imajuæi, i bezbožni na svetu:
tuo metu jūs buvote be kristaus, atskirti nuo izraelio bendruomenės, svetimi pažado sandoroms, be vilties ir be dievo pasaulyje.

imajuæi, dakle, ovakva obeæanja, o ljubazni! da oèistimo sebe od svake poganštine tela i duha, i da tvorimo svetinju u strahu božijem.
taigi, mylimieji, turėdami tokius pažadus, apsivalykime nuo visos kūno ir dvasios nešvaros, tobulindami šventumą dievo baimėje.

a avraamu i semenu njegovom reèena biše obeæanja. a ne veli: i semenima, kao za mnoga, nego kao za jedno: i semenu tvom, koje je hristos.
pažadai buvo duoti abraomui ir jo palikuoniui. jis nesako “ir palikuonims”, ne daugeliui, bet kaip apie vieną: “ir tavo palikuoniui”, kuris yra kristus.