您搜索了: kooskõlastussüsteemi (爱沙尼亚语 - 立陶宛语)

juhul kui kontrollimeetmete eest vastutavad mitmed asutused, loob liikmesriik kooskõlastussüsteemi.
kai už patikrinimus yra atsakingos kelios įstaigos, valstybė narė parengia jų koordinavimo sistemą.

mõnes liikmesriigis tasaarvestatakse laiemalt, näiteks kooskõlastussüsteemi loonud makseausutuste võlgade ja
kartais ją galima naudoti, pavyzdžiui, skoloms ir skoliniams įsipareigojimams, atsiradusiems įgyvendinant tą pačią programą ar projektą84 arba susijusioms su ta pačia mokėjimo agentūra85arba administruojamoms tos pačios institucijos86, tvarkyti.

kohtu väljakujunenud praktika kohaselt loob see määrus üksnes kooskõlastussüsteemi, mis lihtsalt määrab kindlaks, millise liikmesriigi õigus mitmesugustes olukordades kehtib.
remiantis nusistovėjusia teismo praktika, šis reglamentas tik įtvirtina koordinavimo sistemą, pagal kurią nustatoma, kurie teisės aktai taikomi įvairiose situacijose 25.

kuid nagu ma eespool juba märkisin, aitab määrus nr 1408/71 isikute vaba liikumise hõlbustamisele ja võrdse kohtlemise tagamisele kaasa üksnes kooskõlastussüsteemi loomisega vastavalt eÜ artiklile 42.
vis dėlto, kaip pirmiau nurodžiau, reglamentas nr. 1408/71 prisideda palengvinant naudojimąsi laisvo asmenų judėjimu ir vienodo požiūrio užtikrinimą tik sukurdamas koordinavimo sistemą, kaip numatyta eb 42 straipsnyje 37.

bosmann kooskõlastussüsteemi kohaselt kehtivat õigust kindlaks põhimõttel, et isikud, kes elavad või töötavad kahes või enamas riigis, peaksid alluma selle liikmesriigi õigusele, mille õigus on neile kõige soodsam. 32
bosmann principu, kad dviejose ar daugiau valstybių gyvenantiems ir dirbantiems asmenims turėtų būti taikomi jiems palankiausi teisės aktai 32.

570 -ettepaneku üksikasjalik selgitus artikkel 1 (sisu): kavandatud direktiivi eesmärk on vähendada üleujutuste ohte inimeste tervisele, keskkonnale ja majandustegevusele. direktiivi kohaldatakse kogu ühenduse territooriumil ja seega nii jõgede kui ka rannikualade üleujutusohu ohjeldamise suhtes. artikkel 2 (mõisted): lisaks veepoliitika raamdirektiivi mõistetele määratletakse mõisted „üleujutus“ ja „üleujutusoht“. artiklis 3 (valglapiirkondade meetmete kooskõlastamine) võetakse üle veepoliitika raamdirektiivi artiklis 3 sätestatud lähenemisviis, eriti valglapiirkondade kasutamine haldusüksustena ja raamdirektiivis nimetatud pädevate asutuste kasutamine. lisaks valglapiirkondades asuvatele vesikondadele ja alamvesikondadele arvatakse kõik rannikualad asjakohase valglapiirkonna koosseisu ning on seega käesoleva ettepanekuga hõlmatud. ii, iii ja iv peatükis on esitatud järgmine läbipaistev ja astmeline lähenemisviis: võimalike olulise üleujutusohuga piirkondade kindlakstegemine (ii peatükk, artiklid 4, 5 ja 6); võimalike olulise üleujutusohuga piirkondade kaardistamine (iii peatükk, artiklid 7 ja 8; lisa); ohustatud vesikondade ja rannikualade üleujutusohutuse kavade koostamine ja rakendamine ning valglapiirkondade veemajanduskavade kooskõlastussüsteemi kehtestamine ja rakendamine (iv peatükk, artiklid 9, 10, 11 ja 12); iii ja iv peatükis sätestatud ajakavad, sealhulgas nõue vaadata direktiiv läbi iga kuue aasta järel, kattuvad täielikult veepoliitika raamdirektiivi rakendamise ajakavaga, samuti tagatakse kooskõla raamdirektiivis sätestatud valglapiirkondade kirjeldamise (sealhulgas üleujutusohu piirkondade kaardistamise) ning vesikondade veemajanduskavade (sealhulgas üleujutusohutuse kavade) koostamise menetluste ja tsüklitega. lisaks on tehtud ettepanek, et liikmesriigid võivad üleujutusohutuse kavad ühendada vesikondade veemajanduskavadega, mis on ette nähtud veepoliitika raamdirektiiviga. artiklis 14 (avalik teavitamine ja arutelu) sätestatakse avaliku arutelu nõue üleujutusohutuse kavade koostamisel ja läbivaatamisel. avalikkuse teavitamine ja osalemine kooskõlastatakse veepoliitika raamdirektiivi sätetega. artiklites 15 ja 16 (tehniline kohandamine ja komitee) sätestatakse teatavate artiklite ja lisa tehnilise kohandamise võimalused ning statistiliste, kartograafiliste ja muude andmete edastamise ja töötlemise tehnilised vormingud. veepoliitika raamdirektiivi alusel asutatud komitee abistab ka käesoleva direktiivi rakendamisel. artiklis 17 (aruandlus) sätestatakse aruannete koostamise kord. direktiivi rakendamist käsitlevate liikmesriikide ja komisjoni aruannete esitamise kord (artikkel 18) on ajaliselt ühtlustatud veepoliitika raamdirektiivi aruandlusega. artiklites 19, 20 ja 21 käsitletakse ülevõtmist, jõustumist ja adressaate. -
570 -išsamus pasiūlymo paaiškinimas 1 straipsnis (dalykas): direktyvos pasiūlymu siekiama sumažinti su potvyniais susijusį pavojų žmonių sveikatai, aplinkai ir ekonominei veiklai. jis taikomas visai bendrijos teritorijai, t. y. potvynių rizikos valdymui tiek upių baseinuose, tiek pakrančių teritorijose. 2 straipsnis (sąvokų apibrėžtys): be vpd pateiktų apibrėžčių, apibrėžiamos sąvokos „potvynis“ ir „potvynių rizika“. 3 straipsnyje (koordinavimas upės baseino rajone) perimamos (vpd) 3 straipsnyje numatytos nuostatos, ypač nuostatos dėl upės baseino rajono valdymo vienetų ir kompetentingų institucijų, kurios buvo paskirtos pagal vpd. be upių baseinų ir pabaseinių, įtrauktų į šiuos upių baseinų rajonus, visi pakrančių ruožai taip pat priskiriami atitinkamiems upių baseinų rajonams ir jiems taikoma ši direktyva. ii, iii ir iv skyriuose numatoma skaidri laipsniška sistema, kurią sudaro: teritorijų, kuriose galimas didelis potvynių pavojus, nustatymas (ii skyrius, 4, 5 ir 6 straipsniai); potvynių rizikos žemėlapių rengimas teritorijoms, kuriose galimas didelis potvynių pavojus (iii skyrius, 7 ir 8 straipsniai, priedas); potvynių rizikos valdymo planų pažeidžiamose upių baseinuose ir pakrančių teritorijose bei valdymo planų derinimo priemonių upių baseinų rajonuose rengimas ir įgyvendinimas (iv skyrius, 9, 10, 11 ir 12 straipsniai); iii ir vi skyriuose pateikiami tvarkaraščiai yra visiškai suderinti su vpd įgyvendinimo tvarkaraščiais, įskaitant persvarstymą kas 6 metus, bei yra užtikrintas vpd procesų ir upių baseinų rajonų charakteristikų nustatymo (potvynių rizikos žemėlapiai) bei upių baseinų valdymo planų ciklų koordinavimas. todėl toliau siūloma, kad valstybės narės galėtų derinti potvynių rizikos valdymo planus su vpd upių baseinų valdymo planais. 14 straipsniu (vieša informacija ir konsultacijos) nustatomas reikalavimas visuomenei dalyvauti rengiant potvynių rizikos valdymo planus ir juos persvarstant. Šis procesas taip pat derinamas su vpd. 15 ir 16 straipsniuose (techninės adaptacijos ir komitetas) numatytos galimos pasirinktų straipsnių ir priedų techninės adaptacijos bei techniniai duomenų perdavimo ir apdorojimo formatai, įskaitant statistiką ir kartografinius duomenis. pagal vpd įsteigtas komitetas taip pat siekia ir šios direktyvos tikslų. 17 straipsnyje (ataskaitų teikimas) numatyta reikiama ataskaitų teikimo nuostata. Šios ataskaitos ir komisijos ataskaita apie siūlomos direktyvos įgyvendinimą (18 straipsnis) taip pat derinamos su vpd tvarkaraščiu. 19, 20 ir 21 straipsniai apima nuostatų perkėlimą, įsigaliojimą ir adresatus. -