Usted buscó: apkaltinti (Lituano - Croata)

tikėdamiesi ką nors pagauti iš jo lūpų, kad galėtų jį apkaltinti.
vrebajuæi na nj, ne bi li štogod ulovili iz njegovih usta.

jie stebėjo jį, ar jis gydys šį sabato dieną, kad galėtų jėzų apkaltinti.
a oni vrebahu hoæe li ga isus u subotu izlijeèiti, da ga optuže.

rašto žinovai ir fariziejai stebėjo, ar jis gydys per sabatą, kad rastų kuo jį apkaltinti.
pismoznanci i farizeji vrebahu na nj da li subotom lijeèi kako bi našli u èemu da ga optuže.

tai išgirdę, sąžinės apkaltinti jie vienas po kito ėmė trauktis šalin, pradedant nuo vyresniųjų iki paskutiniojo.
a kad oni to èuše, stadoše odlaziti jedan za drugim, poèevši od starijih. osta isus sam - i žena koja stajaše u sredini.

jie tai sakė, mėgindami jį, kad turėtų kuo apkaltinti. bet jėzus, jų nepaisydamas, pasilenkęs rašė pirštu ant žemės.
to govorahu samo da ga iskušaju pa da ga mogu optužiti. isus se sagne pa stane prstom pisati po tlu.

tie vyrai kalbėjo: “mes nerasime jokios priežasties apkaltinti danielių, nebent kuo nors iš jo dievo įstatymo”.
tada proèelnici i satrapi stadoše tražiti povod, štogod oko državne uprave, zbog èega bi mogli optužiti daniela; ali ne mogoše na njemu naæi ništa takvo, ništa zbog èega bi ga prekorili, jer bijaše vjeran, na njemu ni nemara ni ogrešenja.

valdovai ir vietininkai ieškojo priežasties danielių apkaltinti karalystės reikaluose, bet jie nerado jokios priežasties nė kaltės, nes jis buvo ištikimas. jokio apsileidimo nė kaltės nebuvo surasta jame.
daniel se toliko isticaše svojim izvanrednim duhom iznad proèelnika i satrapa te kralj mišljaše da ga postavi nad svim kraljevstvom.

ir štai ten buvo žmogus padžiūvusia ranka. jie paklausė jėzų (kad galėtų apkaltinti): “ar leistina sabato dieną gydyti?”
kad gle èovjeka s usahlom rukom. a oni upitaše isusa da bi ga mogli optužiti: "je li dopušteno subotom lijeèiti?"

įvykdyti teismo visiems ir apkaltinti visų bedievių dėl visų bedieviškų darbų, kuriuos jie bedieviškai vykdė, ir dėl visų piktų žodžių, kuriuos prieš jį kalbėjo bedieviai nusidėjėliai”.
suditi svima i pokarati sve bezbožnike za sva njihova bezbožna djela kojima bezbožno sagriješiše i za sve drzovite rijeèi koje grešni bezbožnici izrekoše protiv njega."

tuomet saulius kreipėsi į viešpatį: “izraelio dieve, duok ženklą”. jehonatanas ir saulius buvo apkaltinti, o tauta pripažinta nekalta.
tada se Šaul pomoli: "jahve, bože izraelov, zašto nisi danas odgovorio svome sluzi? ako je krivnja na meni ili na mome sinu jonatanu, jahve, bože izraelov, daj urim; ako li je krivnja na tvom narodu izraelu, daj tumim." i ždrijeb pade na Šaula i jonatana, a narod izaðe slobodan.

bet jeigu visi pranašautų ir įeitų netikintis ar neišmanantis, jis būtų visų apkaltintas ir visų atpažintas.
ako pak svi prorokuju, a uðe koji nevjernik ili neupuæen, sve ga prekorava, sve ga osuðuje.