Sie suchten nach: uskrsnuæe (Kroatisch - Litauisch)

doista po èovjeku smrt, po Èovjeku i uskrsnuæe od mrtvih!
kaip per žmogų­mirtis, taip per žmogų ir mirusiųjų prisikėlimas.

pristupe mu neki od saduceja, koji nijeèu uskrsnuæe. upitaše ga:
pas jį atėjo sadukiejų, kurie neigia mirusiųjų prisikėlimą, ir paklausė:

nauèavanje o krštenjima i polaganje ruku, uskrsnuæe mrtvih i vjeèni sud.
iš mokymo apie krikštus, rankų uždėjimo, mirusiųjų prikėlimo ir amžinybės teismo.

tako i uskrsnuæe mrtvih: sije se u raspadljivosti, uskršava u neraspadljivosti;
taip ir su mirusiųjų prisikėlimu. sėjamas gendantis kūnas, prikeliamas negendantis.

koji zastraniše od istine tvrdeæi da je uskrsnuæe veæ bilo te nekima prevraæaju vjeru.
kurie nuklydo nuo tiesos, tvirtindami, kad prisikėlimas jau įvykęs, ir tuo griaudami kai kurių tikėjimą.

drugi mrtvi ne oživješe dok se ne navrši tisuæu godina. to je ono prvo uskrsnuæe.
o visi kiti mirusieji neatgijo, iki pasibaigiant tūkstančiui metų. Šis yra pirmasis prisikėlimas.

unaprijed je vidio i navijestio uskrsnuæe kristovo: nije ostavljen u podzemlju niti mu tijelo truleži ugleda.
dovydas tai numatė ir kalbėjo apie kristaus prisikėlimą, kad ‘jo siela neliks pragare ir jo kūnas nematys supuvimo’.

reèe joj isus: "ja sam uskrsnuæe i život: tko u mene vjeruje, ako i umre, živjet æe.
jėzus jai tarė: “aš esu prisikėlimas ir gyvenimas. kas tiki mane, nors ir mirtų, bus gyvas.

Žene su po uskrsnuæu ponovno zadobile svoje pokojne. drugi pak, stavljeni na muke, ne prihvatiše osloboðenja da bi ih zapalo bolje uskrsnuæe.
moterys atgavo prikeltus savo mirusiuosius, kiti buvo kankinami ir atsisakė išlaisvinimo, kad gautų prakilnesnį prisikėlimą.

i iziæi æe: koji su dobro èinili - na uskrsnuæe života, a koji su radili zlo - na uskrsnuæe osude.
ir tie, kurie darė gera, išeis gyvenimo prisikėlimui, o kurie darė bloga­teismo prisikėlimui.

kad èuše "uskrsnuæe od mrtvih", jedni se stadoše rugati, a drugi rekoše: "još æemo te o tom slušati!"
išgirdę apie prisikėlimą iš numirusių, vieni ėmė šaipytis, o kiti sakė: “apie tai tavęs paklausysime kitą kartą”.

dobacivahu mu i neki od epikurejskih i stoièkih filozofa. jedni su govorili: "Što bi htjela reæi ta èavka?" drugi pak: "navješæuje, èini se, neke tuðe bogove." jer navješæivaše isusa i uskrsnuæe.
kai kurie epikūrininkų ir stoikų filosofai bandė su juo ginčytis. vieni klausė: “ką šis plepys nori pasakyti?” o kiti: “atrodo, kad jis svetimų demonų skelbėjas”. mat jis skelbė jėzų ir prisikėlimą.