Sie suchten nach: jezabelei (Litauisch - Serbisch)

ir pranešė jezabelei: “nabotas užmuštas akmenimis”.
potom poslaše k jezavelji i poruèiše joj: zasut je kamenjem navutej, i poginuo je.

ahabas papasakojo jezabelei visa, ką padarė elijas ir kaip jis išžudė visus baalo pranašus.
a ahav pripovedi jezavelji sve što je uèinio ilija i kako je sve proroke isekao maèem.

tu sunaikinsi savo valdovo ahabo namus ir atkeršysi jezabelei už pranašų ir visų viešpaties tarnų kraują.
i pobij dom ahava gospodara svog, jer hoæu da pokajem krv sluga svojih proroka, i krv svih sluga gospodnjih od ruke jezaveljine.

jezabelei naikinant viešpaties pranašus, abdijas paslėpė šimtą pranašų, po penkiasdešimt vienoje oloje, ir aprūpino juos duona bei vandeniu.
jer kad jezavelja ubijaše proroke gospodnje, uze avdija sto proroka, i sakri ih, po pedeset u jednu peæinu, i hrani ih hlebom i vodom.

bet aš turiu šį tą prieš tave: tu leidi moteriškei jezabelei, kuri sakosi esanti pranašė, mokyti bei suvedžioti mano tarnus, kad jie ištvirkautų ir valgytų stabams paaukotas aukas.
no imam na tebe malo, što dopuštaš ženi jezavelji, koja govori da je proroèica, da uèi i da vara sluge moje da èine preljubu i da jedu žrtvu idolsku.

argi nebuvo pranešta mano viešpačiui, ką aš, jezabelei žudant dievo pranašus, padariau, kaip paslėpiau šimtą viešpaties pranašų, po penkiasdešimt vienoje oloje, ir juos aprūpinau duona bei vandeniu?
nije li kazano gospodaru mom šta sam uèinio kad jezavelja ubijaše proroke gospodnje? kako sakrih stotinu proroka gospodnjih, po pedeset u jednu peæinu, i hranih ih hlebom i vodom.

dabar surink prie manęs visą izraelį ant karmelio kalno, taip pat keturis šimtus penkiasdešimt baalo ir keturis šimtus alkų pranašų, valgančių nuo jezabelės stalo”.
nego sada pošalji i saberi k meni svega izrailja na goru karmilsku, i èetiri stotine i pedeset proroka valovih i èetiri stotine proroka iz luga, koji jedu za stolom jezaveljinim.