Sie suchten nach: tautangata (Maori - Litauisch)

he tangata ke ahau ki oku hoa ake: hei tautangata ki nga tama a toku whaea
svetimas tapau savo broliams, pašalinis­mano motinos vaikams.

kua riro to matou wahi tupu i nga tangata ke, o matou whare i nga tautangata
mūsų paveldas ir namai svetimųjų rankose.

mana e riro ai nga iwi ki raro i a tatou, me nga tautangata ki raro ki o tatou waewae
jis pajungė mums pagonis, padėjo po mūsų kojomis tautas.

he nama kei runga i ahau na nga kariki, a na nga tautangata, na te hunga mohio, a na te hunga whakaarokore
juk aš skolingas graikams ir barbarams, mokytiems ir nemokytiems.

na, ko te hapu e noho ai te tautangata, me hoatu e koutou he wahi mona ki reira, e ai ta te ariki, ta ihowa
kurioje giminėje gyvens ateivis, ten duosite jam nuosavybę,­sako viešpats dievas”.

a, kite pake ia ki a raua, korerotia ki te hahi: a ki te pake ano ia ki te hahi, me waiho e koe hei tautangata, hei pupirikana
jeigu jis jų nepaklausytų, pranešk bažnyčiai. o jei neklausys nė bažnyčios, tebūna jis tau kaip pagonis ir muitininkas.

na, ki te kore e kitea e ahau te tikanga o te reo, ka meinga ahau e te tangata e korero ana he tautangata; hei tautangata ano ki ahau taua tangata e korero ana
todėl jei nesuprantu kalbos prasmės, būsiu kalbėtojui svetimšalis, ir kalbėtojas bus man svetimšalis.

a ka mohio koutou ko ihowa ahau, ko to koutou atua e noho nei i hiona, i toku maunga tapu: katahi a hiruharama ka tapu, a heoi ano haereerenga o nga tautangata i reira
“tada jūs žinosite, kad aš esu viešpats, jūsų dievas, kuris gyvena sione, savo šventame kalne. jeruzalė bus šventa, svetimieji nebemindžios jos.

mo reira tenei ahau te kawe nei i nga tautangata ki a koe, te hunga nanakia rawa o nga iwi; a ka unuhia e ratou a ratou hoari hei whawhai ki te ataahua o ou whakaaro nui, ka whakapokea ano e ratou tou kanapatanga
aš atvesiu prieš tave svetimšalius, žiaurią tautą. jie išsitrauks kardus prieš tavo išminties puikumą ir suterš tavo spindesį.

ko te kupu tenei a te ariki, a ihowa; kaua tetahi tautangata kihai i kotia te ngakau, kihai i kotia te kikokiko, e tomo ki toku wahi tapu, o nga tautangata katoa i roto i nga tama a iharaira
taip sako viešpats dievas: ‘nė vienas svetimšalis, gyvenantis tarp izraelitų, neapipjaustytas širdimi ir neapipjaustytas kūnu, neturi teisės įeiti į mano šventyklą.

kei reira kahore he kariki, he hurai ranei, he kotinga, he kotingakore ranei, he tautangata, haitiana, pononga, he rangatira ranei: engari ko te karaiti te katoa, i roto ano i te katoa
Čia jau nebėra nei graiko, nei žydo, nei apipjaustyto, nei neapipjaustyto, nei barbaro, nei skito, nei vergo, nei laisvojo, bet visa ir visuose­kristus.