Sie suchten nach: grehe (Serbisch - Litauisch)

bog će oprostiti grehe.
dievas viską atleis.

jer priznajem svoje grehe.
- nes pripažįstu savo nuodėmes.

hoćeš li mi pročitati moje grehe?
nori papasakoti man visas mano nuodėmes?

to je zato što je naše grehe preuzelo zlo.
už mūsų nuodėmes blogis įgavo žmogišką pavidalą.

samo napred. reci mi svoje grehe, dete moje.
prašau, pasakyk savo nuodėmes, sūnau.

bezakonja me pritiskaju, ti æeš oèistiti grehe naše.
nusikaltimai yra stipresni už mane, tu apvalai mus nuo mūsų kalčių.

oprosti nam naše grehe i izbavi nas od iskušenja.
nuo nuodų man atsistojo. man reikia šiurkštaus audeklo.

nego se njima svake godine èini spomen za grehe.
priešingai: jos metai iš metų vis primena nuodėmes.

i vas koji bejaste mrtvi za prestupljenja i grehe svoje,
ir jūs buvote mirę nusikaltimais ir nuodėmėmis,

on ti prašta sve grehe i isceljuje sve bolesti tvoje;
jis atleidžia visas tavo kaltes ir gydo visas tavo ligas.

oprostio si nepravdu narodu svom, pokrio si sve grehe njegove.
tu atleidai savo tautos kaltę, uždengei jos nusidėjimą.

i zato je dužan kako za narodne tako i za svoje grehe prinositi.
ir dėl to turi aukoti aukas­tiek už tautos, tiek ir už savo nuodėmes.

Šta ovaj tako huli na boga? ko može opraštati grehe osim jednog boga?
“kodėl jis taip piktžodžiauja? kas gali atleisti nuodėmes, jei ne vienas dievas?!”

a on prinesavši jedinu žrtvu za grehe sedi svagda s desne strane bogu.
o šis, paaukojęs vienintelę auką už nuodėmes, amžiams atsisėdo dievo dešinėje,

iznenada je osetila strašnu želju da ode kod sveštenika i ispovedi svoje grehe.
ji staiga siaubingai panoro... nueiti pas kunigą-- ir išpažinti savo nuodėmes. - ką?

kan i naša ruta trgovanja nam izmiču iz ruku dok se ti brineš za svoje očinske grehe.
chanas ir mūsų prekybos keliai išslydo mums iš rankų kol tu bandei kompensuoti savo tėviškas nuodėmes.

i ja æu vama s gnevom iæi nasuprot, i sedam puta veæma karaæu vas za grehe vaše.
tai mano bausmė bus dar septyneriopai didesnė negu anksčiau.

hleb naš nasušni daj nam danas, oprosti nam grehe naše kao i mi što praštamo dužnicima našim.
kasdienės duonos duok mums šiandien ir atleisk mums mūsų kaltes, kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams.

jer kad mi grešimo namerno, pošto smo primili poznanje istine, nema više žrtve za grehe;
jeigu, pasiekę tiesos pažinimą, sąmoningai nusidedame, tada nebelieka aukos už nuodėmes,

i stadoše u sebi govoriti oni što sedjahu s njim za trpezom: ko je ovaj što i grehe oprašta?
esantieji kartu su juo už stalo ėmė svarstyti: “kas gi jis toks, kad net ir nuodėmes atleidžia?!”