Sie suchten nach: vavilonske (Serbisch - Litauisch)

ove su egipatske, majanske, sumerske, vavilonske.
egiptiečių, majų, šumerų, babiloniečių.

ej sione, koji sediš kod kæeri vavilonske, izbavi se.
gelbėkis, sione, gyvenantis su babilono dukterimi!”

tada danilo odgovori mudro i razumno ariohu zapovedniku stražarskom, koji beše izašao da ubija mudrace vavilonske;
tada danielius išmintingai ir atsargiai kreipėsi į arjochą, karaliaus sargybos viršininką, kuriam buvo pavesta išžudyti išminčius babilone.

Èuje se glas onih koji beže i koji pobegoše iz zemlje vavilonske da jave u sionu osvetu gospoda boga našeg, osvetu dvora njegovog.
Štai pabėgėliai iš babilono krašto! jie praneša sione apie viešpaties kerštą, apie mūsų dievo kerštą dėl jo šventyklos.

jer prvog dana prvog meseca podje iz vavilonske, a prvog dana petog meseca dodje u jerusalim, jer dobra ruka boga njegovog beše nad njim.
ezra išėjo iš babilono pirmo mėnesio pirmą dieną, o penkto mėnesio pirmą dieną jis atėjo į jeruzalę, nes gera dievo ranka buvo ant jo.

i danilo izmoli u cara, te postavi nad poslovima zemlje vavilonske sedraha, misaha i avdenaga, a danilo osta na dvoru carevom.
danieliaus prašomas, karalius paskyrė Šadrachą, mešachą ir abed negą reikalų tvarkytojais babilono sričiai, o danielius pasiliko karaliaus rūmuose.

uzmi od roblja, od heldaja i od tovije i od jedaje, koji dodjoše iz vavilonske, pa dodji istog dana i udji u dom josije, sina sofonijinog.
“paimk iš tremtinių, sugrįžusių iš babilono­heldajo, tobijos bei jedajos­aukso bei sidabro ir eik su juo tą pačią dieną į sofonijos sūnaus jozijo namus.

taj jezdra vrati se iz vavilonske, a beše književnik vešt zakonu mojsijevom, koji dade gospod bog izrailjev, i car mu dade sve što zaiska, jer ruka gospoda boga njegovog beše nad njim,
Šitas ezra išėjo iš babilono; jis buvo geras žinovas mozės įstatymo, kurį davė viešpats, izraelio dievas. karalius suteikė jam viską, ko jis prašė, nes viešpaties, jo dievo, ranka buvo su juo.

na zidovima vavilonskim podignite zastavu, utvrdite stražu, postavite stražare, namestite zasede; jer je gospod namislio, i uèiniæe šta je rekao za stanovnike vavilonske.
iškelkite vėliavą prieš babilono sienas, sustiprinkite sargybą, paruoškite pasalas. ką viešpats nusprendė, tai ir padarys babilono gyventojams.

tada otide danilo k ariohu, kog car beše odredio da pogubi mudrace vavilonske; i došav ovako mu reèe: ne gubi mudraca vavilonskih; izvedi me pred cara da kažem caru šta san znaèi.
po to danielius nuėjo pas arjochą, kuriam karalius buvo pavedęs išžudyti babilono išminčius, ir jam tarė: “nežudyk babilono išminčių! vesk mane pas karalių, aš pasakysiu jam išaiškinimą”.