Results for jakovljevog translation from Serbian to Lithuanian

judu jakovljevog, i judu iskariotskog, koji ga i izdade.
jokūbo sūnų judą ir judą iskarijotą, kuris tapo išdaviku.

jer je takav zakon u izrailja, naredba od boga jakovljevog.
tai yra įsakymas izraeliui, jokūbo dievo įstatymas.

pred licem gospodnjim drhæi, zemljo, pred licem boga jakovljevog.
drebėk, žeme, viešpaties akivaizdoje, jokūbo dievo akivaizdoje.

sina jakovljevog, sina isakovog, sina avraamovog, sina tarinog, sina nahorovog,
jokūbo, izaoko, abraomo, taros, nachoro,

da te usliši gospod u dan žalosni, da te zaštiti ime boga jakovljevog.
teišklauso viešpats tave suspaudimo dieną, tesaugo tave jokūbo dievo vardas.

i ne dade za sobom iæi nikome osim petra i jakova i jovana brata jakovljevog.
ir jis niekam neleido eiti kartu, išskyrus petrą, jokūbą ir jokūbo brolį joną.

Èekaæu dakle gospoda, koji je sakrio lice svoje od doma jakovljevog, i uzdaæu se u nj.
aš lauksiu viešpaties, kuris paslėpė savo veidą nuo jokūbo namų, aš pasitikėsiu juo.

a da mrtvi ustaju, i mojsije pokaza kod kupine gde naziva gospoda boga avraamovog i boga isakovog i boga jakovljevog.
o kad mirusieji prisikels, nurodė ir mozė pasakojime apie krūmą, kur jis viešpatį vadina ‘abraomo dievu, izaoko dievu ir jokūbo dievu’.

i jakova zevedejevog i jovana brata jakovljevog, i nadede im imena voanerges, koje znaèi sinovi groma;
zebediejaus sūnų jokūbą ir jokūbo brolį joną (juos pavadinęs boanerges, tai yra “griaustinio vaikai”);

opet osta jak luk njegov i ojaèaše mišice ruku njegovih od ruku jakog boga jakovljevog, odakle posta pastir, kamen izrailju,
jo lankas pasiliko stiprus ir jo rankas sustiprino jokūbo galingojo dievo rankos. iš ten ganytojas ir izraelio uola.

i dva sina josifova koji mu se rodiše u misiru; svega dakle duša doma jakovljevog, što dodjoše u misir, beše sedamdeset.
juozapo sūnūs, gimę egipte, buvo du. iš viso jokūbo namams priklausančių asmenų, atvykusių į egiptą, buvo septyniasdešimt.

jer kad vidi usred sebe decu svoju, delo ruku mojih, tada æe oni svetiti ime moje, svetiæe sveca jakovljevog i bojaæe se boga izrailjevog.
jis matys savo vaikus, mano rankų darbą, tarp savųjų; jie pripažins šventu mano vardą ir jokūbo Šventąjį ir bijos izraelio dievo.

a ovo su poslednje reèi davidove: reèe david sin jesejev, reèe èovek koji bi postavljen visoko, pomazanik boga jakovljevog, i ljubak u pesmama izrailjevim:
tai yra paskutiniai dovydo žodžiai. dovydas, jesės sūnus, vyras aukštai iškeltas, pateptas jokūbo dievo, geriausias giesmininkas izraelyje, sakė:

i iæi æe mnogi narodi govoreæi: hodite da idemo na goru gospodnju, u dom boga jakovljevog, i uèiæe nas svojim putevima, i hodiæemo stazama njegovim. jer æe iz siona izaæi zakon, i reè gospodnja iz jerusalima.
daug tautų ateis ir sakys: “eikime prie viešpaties kalno, į jokūbo dievo namus, kad jis mokytų mus savo kelių ir mes vaikščiotume jo takais”. nes iš siono išeis įstatymas, o iš jeruzalės­viešpaties žodis.