Usted buscó: investeeringukulda (Estonio - Lituano)

investeeringukulda käsitlev erikord
speciali schema investiciniam auksui

millega täiendatakse ühist käibemaksusüsteemi ja muudetakse direktiivi 77/388/emÜ — investeeringukulda käsitlev erikord
papildanti bendrą pridėtinės vertės mokesčio sistemą ir iš dalies keičianti direktyvą 77/388/eeb – speciali schema investiciniam auksui

liikmesriigid annavad maksukohustuslastele, kes toodavad investeeringukulda või muudavad kulda investeeringukullaks, õiguse valida sellise investeeringukulla teisele maksukohustuslasele tehtavate tarnete maksustamine, kui sellised tarned oleks muidu artikli 346 alusel maksust vabastatud.
investicinį auksą gaminantiems ar auksą į investicinį auksą perdirbantiems apmokestinamiesiems asmenims valstybės narės gali suteikti teisę pasirinkti apmokestinti investicinio aukso tiekimą kitam apmokestinamajam asmeniui, kuris kitu atveju būtų neapmokestinamas pagal 346 straipsnį.

investeeringukuld kangide või tahvlite kujul, mille puhtusaste vastab kullaturgude standardile, või õiguslikele kriteeriumidele vastavate kuldmüntide kujul on käibemaksust vabastatud. kui kulda müüakse kujul, mis ei vasta enam investeeringukulla kriteeriumidele, tuleb tarne maksustada käibemaksuga. nii on see näiteks juhul, kui kullakang töödeldakse eheteks. maksusummat saab minimeerida, kui töötlemisel kasutatakse kliendi enda investeeringukulda, kuna tarne koosneb siis ainult kulla töötlemise teenusest. kuna tarnes ei kajastu maksuvaba kulla väärtus, jääb käibemaks kullalt maksmata, ehkki see on kaotanud investeeringukulla staatuse ja ei ole enam käibemaksust vabastatud. selle väärtoimimisega püütaksegi kehtivate erandite abil võidelda. kulla väärtus ei kajastu kaubatarnes ka juhul, kui investeeringukulla annab klient ja juveliir töötleb selle esemeks, mis sisaldab ka juveliiri enda kaupa. artiklis nõutakse, et maksuvaba kulla töötlejad peavad maksma käibemaksu kulla väärtuselt, kui kuld ei vasta enam investeeringukulla kriteeriumidele.
nustatyto grynumo investiciniam auksui, laikomam luitais arba plokštelėmis, kuris yra pripažintas tauriųjų metalų rinkoje arba auksinėms monetoms, atitinkančioms teisinius kriterijus, pvm netaikomas. jei auksas yra parduodamas tokia forma, dėl kurios jis daugiau nėra laikomas investiciniu auksu, jį tiekiant reikėtų taikyti pvm. taip atsitinka, kai, pavyzdžiui, aukso luitas yra perdirbamas į juvelyrinius dirbinius. mokamo mokesčio suma gali būti maksimaliai sumažinta, jeigu perdirbimui vartotojas pateikia savo investicinį auksą. tuomet bus teikiama tik aukso perdirbimo paslauga. kai auksas, kuriam netaikomas mokestis, netiekiamas, mokestis nebus skaičiuojamas net jeigu auksas prarado investicinio aukso statusą ir daugiau jis nėra tinkamas atleidimui nuo mokesčio taikyti. tai yra piktnaudžiavimas, kurį stengiamasi įveikti esamomis leidžiančiomis nukrypti nuostatomis. panašiai, jeigu investicinį auksą pateikia vartotojas, o juvelyras jį perdirba į gaminį, panaudodamas nuosavas prekes, aukso vertė į gautas prekes nebus įtraukta. Šiuo straipsniu reikalaujama, kad auksą, kuriam netaikomas mokestis, perdirbantieji pvm už jį apskaičiuotų pagal aukso vertę, kai jis daugiau nėra tinkamas laikyti auksu, kuriam netaikomas mokestis.