Usted buscó: benedicens (Latín - Lituano)

dicens nisi benedicens benedicam te et multiplicans multiplicabo t
sakydamas: “iš tiesų, aš laiminte palaiminsiu tave, dauginte padauginsiu tave”.

apertum est autem ilico os eius et lingua eius et loquebatur benedicens deu
tuoj pat atsivėrė jo lūpos, atsirišo liežuvis, ir jis kalbėjo, šlovindamas dievą.

et non cognovit eum quia pilosae manus similitudinem maioris expresserant benedicens ergo ill
jis neatpažino jo, nes rankos buvo plaukuotos kaip jo brolio ezavo; taip izaokas palaimino jokūbą.

post haec introduxit ioseph patrem suum ad regem et statuit eum coram eo qui benedicens ill
po to juozapas nuvedė savo tėvą jokūbą pas faraoną. ir jokūbas palaimino faraoną.

et manducantibus illis accepit iesus panem et benedicens fregit et dedit eis et ait sumite hoc est corpus meu
jiems bevalgant, jėzus paėmė duoną, palaimino, laužė ir davė mokiniams, sakydamas: “imkite ir valgykite: tai yra mano kūnas!”

accessit et osculatus est eum statimque ut sensit vestimentorum illius flagrantiam benedicens ait ecce odor filii mei sicut odor agri cui benedixit dominu
Šis priėjęs pabučiavo jį, o tėvas, užuodęs ezavo drabužių kvapą, laimindamas jį tarė: “mano sūnaus kvapas, kaip kvapas laukų, kuriuos palaimino viešpats.

et adsumet atque introducet in terram quam possederunt patres tui et obtinebis eam et benedicens tibi maioris numeri esse te faciet quam fuerunt patres tu
jis grąžins tave į žemę, kurią paveldėjo tavo tėvai, darys tau gera ir padaugins labiau už tavo tėvus.

invocavit vero iabes deum israhel dicens si benedicens benedixeris mihi et dilataveris terminos meos et fuerit manus tua mecum et feceris me a malitia non opprimi et praestitit deus quae precatus es
jabecas šaukėsi izraelio dievo: “norėčiau, kad tu mane laimintum ir praplėstum mano krašto sienas, kad būtum su manimi ir saugotum mane nuo pikto, kad nepatirčiau vargo”. dievas suteikė jam tai, ko jis prašė.