Usted buscó: apoharama (Maorí - Lituano)

na noho ana a iharaira ratou ko apoharama ki te whenua o kireara
abšalomas su izraelitais pasistatė stovyklą gileado krašte.

na ka mea a apoharama ki a ahitopere, tena koa ou whakaaro me ahau tatou
abšalomas tarė ahitofeliui: “patark, ką mums daryti?”

heoi rere ana a apoharama, haere ana ki kehuru, a e toru ona tau ki reira
abšalomas, pabėgęs į gešūrą, ten išbuvo trejus metus.

na ka kite a ioapa tama a teruia e anga ana te ngakau o te kingi ki a apoharama
cerujos sūnus joabas pastebėjo, kad karaliaus širdis palinko prie abšalomo.

na ka korerotia ki a ioapa, nana, kei te tangi te kingi, kei te uhunga mo apoharama
joabui buvo pranešta, kad karalius verkia ir gedi abšalomo.

na e rua tino tau i noho ai a apoharama ki hiruharama, a kihai i i kitea e ia te kanohi o te kingi
abšalomas išgyveno jeruzalėje dvejus metus, nematęs karaliaus veido.

ka tohe ia a apoharama ki a ia, a ka tukua e ia a amanono ratou ko nga tama katoa a te kingi hei hoa mona
abšalomui labai prašant, karalius leido amnonui ir visiems savo sūnums eiti su juo.

na ka tae mai a apoharama ratou ko te iwi katoa, nga tangata o iharaira ki hiruharama; ko ahitopere hoki tona hoa
abšalomas su visais žmonėmis atėjo į jeruzalę; achitofelis buvo su juo.

na ko te taenga o tetahi kaikorero ki a rawiri, ko tana kupu, kei te whai i a apoharama nga ngakau o nga tangata o iharaira
pasiuntinys atėjo pas dovydą ir pranešė: “izraelio žmonių širdys prisirišo prie abšalomo”.

na karapotia ana ia e nga taitama kotahi tekau, e nga kaimau patu a ioapa, a patua ana a apoharama e ratou, whakamatea ana
po to atėję dešimt jaunuolių ginklanešių nužudė abšalomą.

a tokotoru nga tama i whanau ma apoharama, kotahi hoki te kotiro, ko tona ingoa ko tamara; he wahine kanohi ataahua ano ia
abšalomas turėjo tris sūnus ir vieną dukterį, vardu tamara; ji buvo graži moteris.

ko te tuatoru, ko apoharama, he tama na maaka tamahine a taramai kingi o kehuru: ko te tuawha, ko aronia ko te tama a hakiti
trečias­abšalomas, gešūro karaliaus talmajo dukters maakos sūnus, ketvirtas­adonijas, hagitos sūnus,

katahi ka mea a apoharama, ki te kore, tukua toku tuakana a amanono, kia haere tahi matou. na ka mea te kingi, kia haere ia i a koe hei aha
tada abšalomas tarė: “jei ne, prašau leisk nors mano brolį amnoną eiti su mumis”. karalius atsakė: “kodėl jis turėtų eiti su tavimi?”

na ka mea te kingi, kia tahuri atu ia ki tona whare, kaua hoki ia e kite i toku kanohi. na tahuri ana a apoharama ki tona whare, kihai hoki i kite i te kanohi o te kingi
karalius įsakė: “tegul jis gyvena savo namuose, bet mano veido nematys”. taip abšalomas sugrįžo į savo namus, tačiau karaliaus nematė.

katahi a ioapa ka mea, e kore e pai kia roa ahau nei i a koe. na ka mau tona ringa ki etahi tao e toru, werohia atu ana e ia ki te ngakau o apoharama, i a ia ano e ora ana i waenganui o te oki
joabas tarė: “aš negaišiu čia su tavimi”. paėmęs tris ietis į rankas, įsmeigė jas abšalomui į širdį, kuris dar gyvas kabojo ąžuole.

i tikina ano e apoharama a ahitopere kironi, te kaiwhakatakoto whakaaro a rawiri i tona pa i kiroho, i a ia ano e patu ana i nga patunga tapu. na kua kaha te whakapiko; i tini haere hoki nga tangata a apoharama
abšalomas aukodamas dar pasikvietė iš gilojo miesto ahitofelį, dovydo patarėją. taip sąmokslas išsiplėtė, nes žmonės nuolat ėjo pas abšalomą.

otiia i kitea raua e tetahi taitamariki, a korerotia atu ana e ia ki a apoharama: heoi hohoro tonu raua, a ka tae ki te whare o tetahi tangata i pahurimi. na he poka wai tana i tona marae, a heke iho ana raua ki reira
tačiau vienas jaunuolis juos pastebėjo ir pranešė abšalomui. juodu skubiai nuėjo pas vieną žmogų bahurime, kuris turėjo šulinį savo kieme, ir pasislėpė šulinyje.

na ka tae nga tangata a apoharama ki te wahine, ki te whare, ka mea, kei hea a ahimaata raua ko honatana? na ka mea te wahine ki a ratou, kua whiti raua i te awa wai. na ka rapu ratou, a kihai i kitea, a hoki ana ki hiruharama
abšalomo tarnai, atėję į tuos namus, klausė šeimininkės: “kur yra ahimaacas ir jehonatanas?” moteris jiems atsakė: “jie perėjo upelį”. paieškoję ir neradę jų, jie sugrįžo į jeruzalę.