Usted buscó: matewai (Maorí - Lituano)

i taua ra ka hemo nga wahine ataahua, me nga taitama, i te matewai
tą dieną alps iš troškulio gražios mergaitės ir jaunuoliai,

ki te matekai tou hoariri whangaia ki te taro; ki te matewai whakainumia ki te wai
jei tavo priešas alksta, pavalgydink jį, jei trokšta­pagirdyk.

i matekai ratou, i matewai: hemo noa to ratou wairua i roto i a ratou
jie alko ir troško, jų sielos nusilpo.

kore ake o ratou matekai, kore ake o ratou matewai; e kore ano hoki te ra e pa iho ki a ratou, tetahi wera ranei
jie daugiau nebealks ir nebetrokš, nebekepins jų saulė nei jokia kaitra.

ko taku hanga tena; i te awatea i pau ahau i te matewai, i te po i te huka; a turere ana te moe i oku kanohi
aš dieną kenčiau kaitrą, naktį­šaltį, ir miegas bėgo nuo mano akių.

i kawea e ratou he wai mo te tangata e matewai ana; i haere nga tangata o te whenua o tema ki te whakatau i nga tangata e rere ana, me ta ratou taro
trokštančiam duokite vandens, pabėgėlius pasitikite su duona, temos krašto gyventojai.

no te mea ka ringihia e ahau he wai ki runga ki te tangata matewai, he awa ki te wahi maroke: ka ringihia e ahau toku wairua ki ou uri, taku manaaki ki tau whanau
aš išliesiu vandens sroves ant išdžiūvusios žemės ir ant dykumų; išliesiu savo dvasios ant tavo palikuonių ir savo palaiminimą ant tavo vaikų,

i te ra whakamutunga, i te ra nui o te hakari, ka tu a ihu, ka karanga, ka mea, ki te matewai tetahi, haere mai ia ki ahau, kia inu
paskutinę, didžiąją šventės dieną jėzus stovėjo ir šaukė: “jei kas trokšta, teateina pas mane ir tegeria!

e te tamahine e noho mai nei i ripono, makere mai i tou kororia, e noho ki te matewai; no te mea kua tae te kaipahua o moapa ki a koe, kua kore i a ia ou wahi kaha
nusileisk iš savo šlovės sosto į purvą, dibono dukra! moabo naikintojas ateis ir sugriaus tavo tvirtoves.

i homai ano e koe he taro i te rangi mo to ratou matekai; i whakaputaina he wai i te kohatu mo to ratou matewai; i ki ano ki a ratou kia haere ki te tango i te whenua i oati ai koe ka hoatu ki a ratou
kai jie badavo, davei jiems duonos iš dangaus, kai troško, leidai vandeniui tekėti iš uolos. tu pažadėjai jiems, kad jie įeis į žemę, kurią tu prisiekei jiems atiduoti.

kei tangohia ona e ahau, a ka noho tahanga ia, kei meinga ano ia kia rite ki te ra i whanau ai ia; kei meinga ia e ahau kia rite ki te koraha, kei waiho ia hei whenua waikore, a ka mate i te matewai
kad nenurengčiau jos nuogai ir nepastatyčiau tokios, kokia ji buvo tą dieną, kai gimė, kad nepadaryčiau jos panašios į dykumą, į išdžiūvusią žemę, ir nenumarinčiau jos troškuliu.

e kore ratou e matekai, e kore ano e matewai, e kore hoki te werawera, te ra ranei, e pakakinakina ki a ratou; no te mea ko to ratou kaiatawhai hei arahi i a ratou; mana hoki ratou e arahi ki nga puna wai
jie nealks ir netrokš, jų neištiks saulė nė karštis; tas, kuris jų pasigailėjo, ves juos prie tyro vandens šaltinių.