Vous avez cherché: avesaloma (Serbe - Lituanien)

potom se podiže joav i otide u gesur, i dovede natrag u jerusalim avesaloma.
joabas, nuėjęs į gešūrą, parvedė abšalomą į jeruzalę.

potom opkoliše avesaloma deset momaka, koji nošahu oružje joavu, i biše ga i ubiše.
po to atėję dešimt jaunuolių ginklanešių nužudė abšalomą.

videvši to jedan èovek javi joavu, i reèe: gle, videh avesaloma gde visi o hrastu.
vienas vyras, tai pamatęs, pranešė joabui: “aš mačiau abšalomą, kabantį ąžuole”.

potom reèe husaj sveštenicima sadoku i avijataru: tako i tako savetova ahitofel avesaloma i starešine izrailjeve, a ja savetovah tako i tako.
po to hušajas pranešė kunigams cadokui ir abjatarui apie savo ir ahitofelio patarimus abšalomui bei izraelio vyresniesiems.

i zapovedi car joavu i avisaju i itaju, i reèe: Èuvajte mi dete avesaloma. i sav narod èu kako car zapovedi svim vojvodama za avesaloma.
karalius įsakė joabui, abišajui ir itajui: “saugokite mano vaiką abšalomą!” visi žmonės girdėjo tą karaliaus įsakymą vadams.

sinovima pak varzelaja od galada uèini milost, i neka bude medju onima koji jedu za tvojim stolom, jer su tako došli k meni kad sam bežao od avesaloma, brata tvog.
būk malonus gileadito barzilajaus sūnums, leisk jiems valgyti prie savo stalo, nes jie mane pasitiko, kai bėgau nuo tavo brolio abšalomo.

i otide joav k caru, i kaza mu. i dozva avesaloma; a on došavši k caru pokloni se licem do zemlje pred carem, i car celiva avesaloma.
joabas, atėjęs pas karalių, jam viską pranešė. tada karalius pasikvietė abšalomą. jis atėjo pas karalių ir nusilenkė veidu iki žemės, o karalius pabučiavo abšalomą.

i sav se narod svadjaše medju sobom po svim plemenima izrailjevim govoreæi: car nas je izbavio iz ruku neprijatelja naših, i izbavio nas je iz ruku filistejskih; a sada je pobegao iz zemlje od avesaloma.
tarp izraelitų giminių kilo ginčai ir nesutarimai: “karalius mus išlaisvino iš mūsų priešų, jis mus išgelbėjo iš filistinų, o dabar turėjo bėgti iš krašto nuo abšalomo.

a david reèe svim slugama svojim koje behu s njim u jerusalimu: ustajte, da bežimo; inaèe neæemo uteæi od avesaloma; brže pohitajte, da ne pohita on i ne stigne nas i obori na nas zlo, i grada ne okrene pod maè.
dovydas sakė visiems savo tarnams jeruzalėje: “bėkime, nes nėra kito išsigelbėjimo nuo abšalomo. skubėkime, kad jis mūsų neužkluptų, nepadarytų mums pikta ir neišžudytų miesto kardu”.