Hai cercato la traduzione di jerusalima da Serbo a Lituano

iz jerusalima.
iš jeruzalės.

a u te dane sidjoše iz jerusalima proroci u antiohiju.
tomis dienomis iš jeruzalės į antiochiją atvyko pranašų.

(a vitanija beše blizu jerusalima oko petnaest potrkališta.)
o betanija buvo arti jeruzalės, maždaug penkiolika stadijų atstu.

a kad otide vojska haldejska od jerusalima radi vojske faraonove,
kai chaldėjų kariuomenė, išsigandusi egipto kariuomenės, pasitraukė nuo jeruzalės,

tada pristupiše k isusu književnici i fariseji od jerusalima govoreæi:
tuomet prie jėzaus priėjo rašto žinovų ir fariziejų iš jeruzalės ir klausė:

proliše krv njihovu kao vodu oko jerusalima, i ne beše ko da pogrebe.
jie išliejo jų kraują kaip vandenį jeruzalės apylinkėse, ir nebuvo, kas juos palaidotų.

oko jerusalima su gore, i gospod je oko naroda svog odsad i doveka.
kaip kalnai apsupę jeruzalę, taip viešpats apsupęs savo tautą dabar ir per amžius.

ako se želim probiti do jerusalima moram grupisati, a ne razdvajati trupe.
jei man reikėtų laimėti jeruzalę, privalėčiau susikoncentruoti, o ne blaškytis

godine osamnaeste navuhodonosorove preseli iz jerusalima osam stotina i trideset i dve duše;
aštuonioliktaisiais metais­aštuonis šimtus trisdešimt du asmenis;

i javiše solomunu da je simej bio otišao iz jerusalima u gat, i da se vratio.
saliamonui buvo pranešta, kad Šimis buvo nuvykęs iš jeruzalės į gatą ir grįžo.

slušajte, dakle, reè gospodnju vi svi zarobljeni, koje poslah iz jerusalima u vavilon.
visi tremtiniai, kuriuos aš pasiunčiau iš jeruzalės į babiloną, klausykite mano žodžio.

reum starešina u veæu i simsaj pisar napisaše jednu knjigu protiv jerusalima caru artakserksu ovako:
patarėjas rehumas ir raštininkas Šimšajas rašė karaliui artakserksui tokio turinio laišką prieš jeruzalę:

jer joj se rane ne mogu isceliti, dodjoše do jude, dopreše do vrata mog naroda, do jerusalima.
nes jos žaizda nepagydoma, ji pasiekė judą, palietė mano tautos vartus­jeruzalę.

i vojska faraonova izidje iz misira, a haldejci koji bijahu jerusalim èuvši glas o njoj otidoše od jerusalima.
chaldėjai, kurie buvo apgulę jeruzalę, išgirdę, kad ateina egipto faraono kariuomenė, pasitraukė nuo jeruzalės.

a varnava i savle predavši pomoæ vratiše se iz jerusalima u antiohiju, uzevši sa sobom jovana koji se zvaše marko.
barnabas ir saulius, atlikę savo uždavinį ir paėmę su savimi joną, vadinamą morkumi, sugrįžo iš jeruzalės.

ali neæu otrgnuti svo carstvo; jedno æu pleme dati sinu tvom radi davida sluge svog i radi jerusalima, koji izabrah.
visos karalystės neatimsiu, vieną giminę duosiu tavo sūnui dėl savo tarno dovydo ir dėl jeruzalės, kurią išsirinkau”.

i za njim idjaše naroda mnogo iz galileje, i iz deset gradova, i iz jerusalima, i judeje, i ispreko jordana.
paskui jį sekė didelės minios žmonių iš galilėjos, dekapolio, jeruzalės, judėjos ir užjordanės.

a ovo su reèi u poslanici koju posla prorok jeremija iz jerusalima k ostatku starešina zarobljenih i sveštenicima i prorocima i svemu narodu što ga preseli navuhodonosor iz jerusalima u vavilon,
tai yra žodžiai laiško, kurį jeremijas pasiuntė iš jeruzalės tremtinių vyresniesiems, kunigams ir visai tautai, kuriuos nebukadnecaras išvedė iš jeruzalės į babiloną

osamnaest godina beše joahinu kad se zacari, i carova tri meseca u jerusalimu. materi mu beše ime neusta, kæi elnatanova, iz jerusalima.
pradėdamas karaliauti, jehojachinas buvo aštuoniolikos metų ir karaliavo jeruzalėje tris mėnesius. jo motina buvo nehušta, elnatano duktė, iš jeruzalės.

u gradovima po gorama, u gradovima po ravnici i u gradovima južnim i u zemlji venijaminovoj i oko jerusalima i po gradovima judinim opet æe prolaziti stada ispod ruku brojaèevih, veli gospod.
kalnų, lygumų ir pietų krašto miestuose, benjamino krašte, apie jeruzalę ir judo miestuose bandos praeis pro rankas to, kuris jas skaičiuos,­sako viešpats’.