検索ワード: animo (ラテン語 - リトアニア語)

vir duplex animo inconstans in omnibus viis sui
toks svyruojantis, visuose savo keliuose nepastovus žmogus.

tristatur aliquis vestrum oret aequo animo est psalla
kenčia kas iš jūsų? tesimeldžia. kas nors džiaugiasi? tegul gieda psalmes.

cum esset amaro animo oravit dominum flens largite
ona labai nuliūdusi meldėsi ir graudžiai verkė.

quodcumque facitis ex animo operamini sicut domino et non hominibu
ir ką tik darytumėte, darykite iš širdies, kaip viešpačiui, o ne žmonėms,

stultitia hominis subplantat gressus eius et contra deum fervet animo su
Žmogaus kvailumas iškreipia jo kelius, bet jo širdis kaltina viešpatį.

melior est patiens viro forte et qui dominatur animo suo expugnatore urbiu
lėtas pykti yra geresnis už galiūną, susivaldantis­už tą, kuris užima miestą.

patres nolite ad indignationem provocare filios vestros ut non pusillo animo fian
o jūs, tėvai, neerzinkite savo vaikų, kad jie nepasidarytų baukštūs.

congregati sunt pariter ut pugnarent contra iosue et israhel uno animo eademque sententi
susirinko kartu kovoti prieš jozuę ir izraelį.

et nunc suadeo vobis bono animo esse amissio enim nullius animae erit ex vobis praeterquam navi
tačiau ir dabar raginu laikytis drąsiai. niekas iš jūsų nežus, vien tik laivas.

dixitque ei armiger suus fac omnia quae placent animo tuo perge quo cupis ero tecum ubicumque volueri
jo ginklanešys jam atsakė: “daryk visa, kas yra tavo širdyje. eik ten, o aš būsiu su tavimi, kur tu panorėsi”.

et impleta est civitas confusione et impetum fecerunt uno animo in theatrum rapto gaio et aristarcho macedonibus comitibus paul
sąmyšis apėmė visą miestą, ir jie, pagriebę pauliaus palydovus, makedoniečius gajų ir aristarchą, visi kaip vienas pasileido bėgti į teatrą.

dixeruntque ei filii dan cave ne ultra loquaris ad nos et veniant ad te viri animo concitati et ipse cum omni domo tua perea
danai atsakė: “nutilk! neerzink mūsų, kad įpykę vyrai neužpultų ir nenužudytų tavęs ir tavo giminės”.

lustravi universa animo meo ut scirem et considerarem et quaererem sapientiam et rationem et ut cognoscerem impietatem stulti et errorem inprudentiu
aš supratau, kad kartesnė už mirtį yra moteris, kurios širdyje yra spąstai ir tinklai, o rankose­ virvės. kas patinka dievui, tas pabėgs nuo jos, bet nusidėjėlį ji sugauna.

dixitque philisthim super te samson qui de somno consurgens dixit in animo suo egrediar sicut ante feci et me excutiam nesciens quod dominus recessisset ab e
ji tarė: “samsonai, filistinai puola!” pabudęs iš miego, jis galvojo, kad bus taip, kaip anksčiau. bet jis nežinojo, kad viešpats pasitraukė nuo jo.

dixit ergo ad eum hiezabel uxor eius grandis auctoritatis es et bene regis regnum israhel surge et comede panem et aequo esto animo ego dabo tibi vineam naboth hiezrahelita
jo žmona jezabelė tarė jam: “ar ne tu valdai izraelį? kelkis, valgyk ir būk geros nuotaikos! aš atiduosiu tau jezreeliečio naboto vynuogyną”.

et recordaberis cuncti itineris per quod adduxit te dominus deus tuus quadraginta annis per desertum ut adfligeret te atque temptaret et nota fierent quae in tuo animo versabantur utrum custodires mandata illius an no
atsimink kelią, kuriuo viešpats, tavo dievas, vedė tave keturiasdešimt metų per dykumą, kad palenktų ir išmėgintų tave, ir sužinotų, kas yra tavo širdyje, ar tu vykdysi jo paliepimus.

tu autem salomon fili mi scito deum patris tui et servi ei corde perfecto et animo voluntario omnia enim corda scrutatur dominus et universas mentium cogitationes intellegit si quaesieris eum invenies si autem dereliqueris illum proiciet te in aeternu
o tu, mano sūnau saliamonai, pažink savo tėvo dievą ir jam tarnauk tobula širdimi ir su tikru noru, nes viešpats ištiria visų širdis ir siekius. jei jo ieškosi, rasi jį, o jei jį paliksi, jis atmes tave amžiams.