검색어: facit (라틴어 - 리투아니아어)

benedictio domini divites facit nec sociabitur ei adflicti
viešpaties palaiminimas daro turtingą ir sielvarto neatneša.

dicit mater eius ministris quodcumque dixerit vobis facit
jo motina tarė tarnams: “darykite, ką tik jis jums lieps”.

qui facit arcturum et oriona et hyadas et interiora austr
jis padarė grįžulo ratus, orioną ir sietyną bei pietų skliauto žvaigždynus.

abominatur enim dominus eum qui facit haec et aversatur omnem iniustitia
visi, kurie taip daro ir neteisiai elgiasi, yra pasibjaurėjimas viešpačiui, tavo dievui.

nonne moses dedit vobis legem et nemo ex vobis facit lege
“argi mozė nedavė jums Įstatymo? tačiau niekas iš jūsų Įstatymo nesilaiko. kodėl gi norite mane nužudyti?”

maledictus qui errare facit caecum in itinere et dicet omnis populus ame
‘prakeiktas, kuris suklaidina aklą kelyje’. visa tauta atsakys: ‘amen’.

adfligetur malo qui fidem facit pro extraneo qui autem cavet laqueos securus eri
kas laiduoja už svetimąjį, nukentės; kas vengia laiduoti, saugus.

et ad angelos quidem dicit qui facit angelos suos spiritus et ministros suos flammam igni
o apie angelus sako: “jis daro savo angelus vėjais ir savo tarnus­ugnies liepsnomis”.

de collectis autem quae fiunt in sanctos sicut ordinavi ecclesiis galatiae ita et vos facit
su rinkliava šventiesiems darykite taip, kaip nurodžiau galatijos bažnyčioms.

et cum secessissent loquebantur ad invicem dicentes quia nihil morte aut vinculorum dignum quid facit homo ist
išeidami jie tarpusavyje kalbėjosi: “Šitas žmogus nepadarė nieko baustino mirtimi ar kalėjimu”.

foris canes et venefici et inpudici et homicidae et idolis servientes et omnis qui amat et facit mendaciu
o lauke lieka šunys, burtininkai, ištvirkėliai, žudikai, stabmeldžiai ir visi, kurie mėgsta melą ir jį daro”.

deus inhabitare facit unius moris in domo qui educit vinctos in fortitudine similiter eos qui exasperant qui habitant in sepulchri
telaimina mus dievas ir tebijo jo visi žemės pakraščiai.

attamen ex eo quod peccator centies facit malum et per patientiam sustentatur ego cognovi quod erit bonum timentibus deum qui verentur faciem eiu
nors nusidėjėlis ir šimtą kartų nusikaltęs ilgai gyventų, tačiau aš žinau, kad tie, kurie bijo dievo, tikrai patirs gera.

ad vocem suam dat multitudinem aquarum in caelo et elevat nebulas ab extremitatibus terrae fulgura in pluviam facit et educit ventum de thesauris sui
jo balso klauso vandenys danguose, jis pakelia garus nuo žemės pakraščių. jis siunčia žaibus su lietumi, paleidžia vėją iš savo sandėlių.

ascendit in montem selmon cum omni populo suo et arrepta securi praecidit arboris ramum inpositumque ferens umero dixit ad socios quod me vidistis facere cito facit
ir abimelechas su savo vyrais užkopė ant calmono kalno. jis, paėmęs kirvį, nusikirto medžio šaką, užsidėjo ją ant peties ir įsakė žmonėms: “ką aš darau, darykite ir jūs”.

et dixit ad me fili hominis putasne vides tu quid isti faciant abominationes magnas quas domus israhel facit hic ut procul recedam a sanctuario meo et adhuc conversus videbis abominationes maiore
jis man kalbėjo toliau: “Žmogaus sūnau, ar matai, ką jie daro? izraelio namai daro dideles bjaurystes, kad aš pasitraukčiau iš savo šventyklos. bet apsisuk, ir pamatysi dar didesnių bjaurysčių!”

et omnes habitatores terrae apud eum in nihilum reputati sunt iuxta voluntatem enim suam facit tam in virtutibus caeli quam in habitatoribus terrae et non est qui resistat manui eius et dicat ei quare fecist
iš žmonių tave pašalins, su lauko žvėrimis gyvensi, ėsi žolę kaip jautis, kol septyni laikai praeis, kol pažinsi, kad aukščiausiasis viešpatauja žmonių karalystėje ir duoda ją tam, kam jis nori!’