검색어: sibi et amici (라틴어 - 리투아니아어)

multi colunt personam potentis et amici sunt dona tribuent
daugelis pataikauja kunigaikščiams, ir visi yra draugai su tuo, kas duoda dovanų.

parat aestate cibum sibi et congregat in messe quod comeda
bet paruošia sau maisto vasarą ir pjūties metu renka atsargas.

idcirco cogitationes meae variae succedunt sibi et mens in diversa rapitu
“mano mintys verčia mane atsiliepti, ir dėl to aš skubu kalbėti.

perfodit in tenebris domos sicut in die condixerant sibi et ignoraverunt luce
tamsoje jie plėšia namus, kuriuos numatė dieną; šviesos jie nežino.

audi iesu sacerdos magne tu et amici tui qui habitant coram te quia viri portendentes sunt ecce enim ego adducam servum meum oriente
klausykis, jozue, vyriausiasis kunige, tu ir tavo draugai, žymūs žmonės, kurie sėdi su tavimi. aš atvesiu savo tarną­atžalą.

amasias vero post caedem idumeorum et adlatos deos filiorum seir statuit illos in deos sibi et adorabat eos et illis adolebat incensu
amacijas, nugalėjęs edomitus, grįždamas parsigabeno seyro vaikų dievus, kuriuos pasistatė sau dievais, jiems aukojo ir juos garbino.

locutusque ad core et ad omnem multitudinem mane inquit notum faciet dominus qui ad se pertineant et sanctos adplicabit sibi et quos elegerit adpropinquabunt e
ir kalbėjo korachui ir su juo esantiems: “rytoj viešpats parodys, kas yra šventas ir kas yra jo. tiems, kuriuos jis išsirinko, jis leis prisiartinti prie jo.

tabernacula eorum et greges eorum capient pelles eorum et omnia vasa eorum et camelos eorum tollent sibi et vocabunt super eos formidinem in circuit
jie paims jų palapines ir bandas, apdangalus, indus ir kupranugarius. ir jiems šauks: ‘siaubas iš visų pusių!’

dixerunt ergo ad invicem non scindamus eam sed sortiamur de illa cuius sit ut scriptura impleatur dicens partiti sunt vestimenta mea sibi et in vestem meam miserunt sortem et milites quidem haec fecerun
todėl jie tarėsi: “neplėšykime jos, bet meskime burtą, kuriam ji atiteks”,­kad išsipildytų raštas: “jie pasidalijo mano drabužius tarp savęs ir dėl mano apdaro metė burtą”. Šitaip kareiviai ir padarė.

quis autem est alius ut populus tuus israhel gens una in terra ad quam perrexit deus ut liberaret et faceret populum sibi et magnitudine sua atque terroribus eiceret nationes a facie eius quem de aegypto liberara
ar yra kita tokia tauta ant žemės, kuri prilygtų tavo tautai, izraeliui, pas kurią dievas būtų atėjęs išpirkti jos sau ir išgarsinti savo vardo, didingo ir baisaus, išvarydamas kitas tautas priešais savo tautą, kurią tu išpirkai iš egipto vergijos.

cumque abisset inde invenit ionadab filium rechab in occursum sibi et benedixit ei et ait ad eum numquid est cor tuum rectum sicut cor meum cum corde tuo et ait ionadab est si est inquit da manum tuam qui dedit manum suam at ille levavit eum ad se in curr
pasitraukęs iš ten, jis sutiko rechabo sūnų jehonadabą. jis jį pasveikino ir klausė: “ar tavo širdis nusiteikusi, kaip ir mano širdis dėl tavęs?” jehonadabas atsakė: “taip”. jehuvas tarė: “jei taip, tai duok ranką”. jam padavus ranką, jehuvas padėjo jam įlipti į savo vežimą