검색어: zatrubi (세르비아어 - 리투아니아어)

zatrubi.
- kam? signalizuok!

- zatrubi.
- garsas iš rago.

- sada zatrubi. - molim?
- dabar pasignalizuok.

i on videvši maè gde ide na zemlju zatrubi u trubu, i opomene narod,
jeigu jis, artėjant kardui, pūs trimitą ir taip įspės tautą

kad truba zatrubi, on vrišti, iz daleka èuje boj, viku vojvoda i pokliè.
jis gyvena ant aukščiausios uolos neprieinamoje vietoje.

a kad jedna zatrubi, tada neka se skupljaju k tebi knezovi, glavari od hiljada izrailjevih.
jei sutrimituos vienu trimitu, pas tave susirinks izraelitų kunigaikščiai.

a duh gospodnji naoruža gedeona, i on zatrubi u trubu, i skupi oko sebe porodicu avijezerovu.
viešpaties dvasia nužengė ant gedeono. jis trimitu sušaukė abiezerio palikuonis, kurie susirinko pas jį.

tada zapovedi neka zatrubi truba deseti dan sedmog meseca, na dan oèišæenja neka trubi truba po svoj zemlji vašoj.
paskutinių metų septinto mėnesio dešimtą dieną, sutaikinimo dieną, trimituokite visame krašte

nego u dane glasa sedmog andjela kad zatrubi, onda æe se svršiti tajna božija, kao što javi svojim slugama prorocima.
bet septintojo angelo trimitavimo dienomis bus baigta dievo paslaptis, kaip jis yra paskelbęs gerąją naujieną savo tarnams pranašams.

i drugi andjeo zatrubi; i kao velika gora ognjem zapaljena pade u more; i treæina mora posta krv.
sutrimitavo antrasis angelas. ir tarytum didžiulis kalnas, liepsnojantis ugnimi, buvo sviestas į jūrą, ir trečdalis jūros pavirto krauju.

a kad dodje, zatrubi u trubu u gori jefremovoj; i sidjoše s njim sinovi izrailjevi s gore, a on napred.
atvykęs jis trimitavo efraimo kalnuose. išgirdę trimitą, izraelitai nuo kalnų rinkosi prie jo, ir jis jiems vadovavo.

svi koji živite na svetu i stanujete na zemlji, kad se digne zastava na gorama, gledajte, i kad zatrubi truba, slušajte.
viso pasaulio gyventojai! stebėkite, kai vėliava bus pakelta kalnuose! klausykite, kai išgirsite trimito balsą!

i sedmi andjeo zatrubi i postaše veliki glasovi na nebesima govoreæi: posta carstvo sveta gospoda našeg i hrista njegovog, i carovaæe va vek veka.
sutrimitavo septintasis angelas. danguje pasigirdo galingi balsai, kurie skelbė: “Šio pasaulio karalystės tapo mūsų viešpaties ir jo kristaus karalystėmis, ir jis valdys per amžių amžius!”

a treæi dan kad bi ujutru, gromovi zagrmeše i munje zasevaše, i posta gust oblak na gori, i zatrubi truba veoma jako, da zadrhta sav narod koji beše u logoru.
trečiąją dieną, rytui išaušus griaudėjo perkūnija ir žaibavo, tamsūs debesys apdengė kalną ir pasigirdo labai stiprus trimito garsas. visi žmonės stovykloje pradėjo drebėti.

ako li stražar videvši maè gde ide ne zatrubi u trubu i narod ne bude opomenut, a maè došav pogubi koga izmedju njih, taj æe poginuti za svoje bezakonje, ali æu krv njegovu iskati iz ruke stražareve.
bet jei sargybinis matys artėjantį kardą, bet nepūs trimito ir neįspės tautos, o kardas užmuš ką nors, tai jis bus užmuštas už savo kaltę, bet jo kraujo aš pareikalausiu iš sargybinio rankų’.

i èetvrti andjeo zatrubi, i udarena bi treæina sunca, i treæina meseca, i treæina zvezda, da pomrèa treæina njihova, i treæina dana da ne svetli, tako i noæi.
ir sutrimitavo ketvirtasis angelas. tuomet buvo užgautas trečdalis saulės, trečdalis mėnulio ir trečdalis žvaigždžių taip, kad jų trečdalis užtemo. diena bei naktis prarado trečdalį šviesumo.

tada povika narod i zatrubiše trube, i kad narod èu glas trubni i povika glasno, popadaše zidovi na mestu svom; i narod udje u grad, svaki naprema se; i uzeše grad.
pučiant trimitams, tauta pradėjo garsiai šaukti, ir sienos sugriuvo. kariai įsiveržė ir užėmė miestą.