검색어: pismoznanci (크로아티아어 - 리투아니아어)

"na mojsijevu stolicu zasjedoše pismoznanci i farizeji.
“Į mozės krasę atsisėdo rašto žinovai ir fariziejai.

sjedjeli su ondje neki pismoznanci koji poèeše mudrovati u sebi:
tenai sėdėjo keletas rašto žinovų ir svarstė savo širdyse:

neki pismoznanci primijete: "uèitelju! dobro si rekao!"
tada kai kurie rašto žinovai atsiliepė: “mokytojau, tu gerai pasakei!”

ta uèio ih kao onaj koji ima vlast, a ne kao njihovi pismoznanci.
nes jis mokė juos kaip turintis valdžią, o ne kaip rašto žinovai.

a stajahu ondje i glavari sveæenièki i pismoznanci optužujuæi ga žestoko.
tuo tarpu aukštieji kunigai ir rašto žinovai apstoję be paliovos jį kaltino.

glavari sveæenièki i pismoznanci tražili su kako da isusa smaknu jer se bojahu naroda.
aukštieji kunigai ir rašto žinovai ieškojo būdo nužudyti jėzų, nes bijojo žmonių.

pismoznanci i farizeji vrebahu na nj da li subotom lijeèi kako bi našli u èemu da ga optuže.
rašto žinovai ir fariziejai stebėjo, ar jis gydys per sabatą, kad rastų kuo jį apkaltinti.

bijahu zaneseni njegovim naukom. ta uèio ih je kao onaj koji ima vlast, a ne kao pismoznanci.
Žmonės stebėjosi jo mokymu, nes jis mokė kaip turintis valdžią, o ne kaip rašto žinovai.

jednog dana dok je nauèavao narod u hramu i naviještao evanðelje, isprijeèe se glavari sveæenièki i pismoznanci sa starješinama
vieną iš tų dienų jėzui mokant žmones šventykloje ir skelbiant evangeliją, atėjo aukštųjų kunigų ir rašto žinovų su vyresniaisiais

a kad se razdanilo, sabra se starješinstvo narodno, glavari sveæenièki i pismoznanci te ga dovedoše pred svoje vijeæe
rytui išaušus, susirinko tautos vyresnieji, aukštieji kunigai ir rašto žinovai. jie atvedė jėzų į savo sinedrioną ir sakė:

"jao vama, pismoznanci i farizeji! licemjeri! gradite grobnice prorocima i kitite spomenike pravednicima
vargas jums, veidmainiai rašto žinovai ir fariziejai! nes jūs statote pranašams antkapius, puošiate teisiųjų kapus

i danomice nauèavaše u hramu. a glavari su sveæenièki i pismoznanci tražili kako da ga pogube, a tako i prvaci narodni,
ir jis kasdien mokė šventykloje. o aukštieji kunigai ir rašto žinovai bei tautos vyresnieji troško jį pražudyti,

i pismoznanci što siðoše iz jeruzalema govorahu: "beelzebula ima, po poglavici ðavolskom izgoni ðavle."
atvykę iš jeruzalės rašto žinovai sakė: “jis turi belzebulą”, ir: “demonų kunigaikščio jėga jis išvaro demonus”.

farizeji i pismoznanci njihovi negodovahu i govorahu njegovim uèenicima: "zašto s carinicima i grešnicima jedete i pijete?"
rašto žinovai ir fariziejai murmėjo ir prikaišiojo jėzaus mokiniams: “kodėl jūs valgote ir geriate su muitininkais ir nusidėjėliais?”

a kad glavari sveæenièki i pismoznanci vidješe èudesa koja uèini i djecu što vièu hramom: "hosana sinu davidovu!", gnjevni
o aukštieji kunigai ir rašto žinovai, pamatę stebuklus, kuriuos jis padarė, ir vaikus, šaukiančius šventykloje: “osana dovydo sūnui!”, įpyko

"jao vama, pismoznanci i farizeji! licemjeri! Èistite èašu i zdjelu izvana, a iznutra su pune grabeža i pohlepe.
vargas jums, veidmainiai rašto žinovai ir fariziejai! nes jūs valote taurės bei dubens išorę, o viduje esate pilni gobšumo ir nesusilaikymo.

jao vama pismoznanci i farizeji! licemjeri! nalik ste na obijeljene grobove. izvana izgledaju lijepi, a iznutra su puni mrtvaèkih kostiju i svakojake neèistoæe.
vargas jums, veidmainiai rašto žinovai ir fariziejai! nes jūs panašūs į pabaltintus kapus, kurie iš paviršiaus atrodo gražiai, o viduje pilni numirėlių kaulų ir visokių nešvarumų.

reèe: "treba da sin Èovjeèji mnogo pretrpi, da ga starješine, glavari sveæenièki i pismoznanci odbace, da bude ubijen i treæi dan da uskrsne."
ir pasakė: “Žmogaus sūnus turės daug iškentėti. jis bus vyresniųjų, aukštųjų kunigų bei rašto žinovų atmestas, nužudytas ir trečią dieną prisikels”.

"jao vama, pismoznanci i farizeji! licemjeri! namirujete desetinu od metvice i kopra i kima, a propuštate najvažnije u zakonu: pravednost, milosrðe, vjernost. ovo je trebalo èiniti, a ono ne propuštati.
vargas jums, veidmainiai rašto žinovai ir fariziejai! nes jūs duodate dešimtinę nuo mėtų, krapų ir kmynų, o paliekate, kas Įstatyme svarbiau,­teisingumą, gailestingumą ir tikėjimą. tai turite daryti ir ano nepalikti!