검색어: longe (라틴어 - 리투아니아어)

audite me duro corde qui longe estis a iustiti
klausykite manęs, sukietėjusios širdies žmonės, esantys toli nuo teisumo.

longe est dominus ab impiis et orationes iustorum exaudie
viešpats toli nuo nedorėlių, bet teisiųjų maldas jis išklauso.

cor eorum longe fecisti a disciplina et propterea non exaltabuntu
tu paslėpei supratimą nuo jų širdžių, todėl jų neišaukštinsi.

et dixit ad me vade quoniam ego in nationes longe mittam t
bet jis tarė man: ‘eik, nes aš siųsiu tave toli, pas pagonis’ ”.

audite qui longe estis quae fecerim et cognoscite vicini fortitudinem mea
išgirskite toli esantys, ką aš padariau, arti esantys supraskite mano galią”.

abominantur me et longe fugiunt a me et faciem meam conspuere non verentu
jie bjaurisi manimi, traukiasi nuo manęs ir nesidrovi spjauti man į veidą.

alioquin adhuc illo longe agente legationem mittens rogat ea quae pacis sun
jei ne, tai, anam dar toli esant, siunčia pasiuntinius tartis dėl taikos.

ecce isti de longe venient et ecce illi ab aquilone et mari et isti de terra austral
Štai šitie ateis iš toli, tie­iš šiaurės ir vakarų, o anie­iš sinimo krašto”.

quaerere deum si forte adtractent eum aut inveniant quamvis non longe sit ab unoquoque nostru
kad žmonės ieškotų viešpaties ir tartum apgraibomis jį atrastų, nors jis netoli nuo kiekvieno iš mūsų.

elevans oculos suos cum esset in tormentis videbat abraham a longe et lazarum in sinu eiu
kentėdamas pragare, jis pakėlė akis ir iš tolo pamatė abraomą ir jo prieglobstyje lozorių.

amici mei et proximi mei adversus me adpropinquaverunt et steterunt et qui iuxta me erant de longe steterun
nedorėlis rengia teisiajam pikta ir griežia prieš jį dantimis.

cumque transisset david ex adverso et stetisset in vertice montis de longe et esset grande intervallum inter eo
dovydas perėjo į kitą pusę ir atsistojo kalno viršūnėje iš tolo, kad tarp jų būtų didelis atstumas.

alii autem discipuli navigio venerunt non enim longe erant a terra sed quasi a cubitis ducentis trahentes rete pisciu
kiti mokiniai atsiyrė valtimi, nes buvo netoli kranto­maždaug už dviejų šimtų mastų­ir atitempė tinklą su žuvimis.

erant autem et mulieres de longe aspicientes inter quas et maria magdalene et maria iacobi minoris et ioseph mater et salom
ten taip pat buvo moterų, kurios žiūrėjo iš toli; tarp jų ir marija magdalietė, marija­jokūbo jaunesniojo ir jozės motina­ir salomė.

at ille respondens dixit eis bene prophetavit esaias de vobis hypocritis sicut scriptum est populus hic labiis me honorat cor autem eorum longe est a m
jis jiems atsakė: “gerai apie jus, veidmainius, pranašavo izaijas, kaip parašyta: ‘Ši tauta gerbia mane lūpomis, bet jų širdis toli nuo manęs.

ain idcirco ego plorans et oculus meus deducens aquam quia longe factus est a me consolator convertens animam meam facti sunt filii mei perditi quoniam invaluit inimicu
aš verkiu, mano skruostais rieda ašaros. neturiu, kas mane nuramintų, kas atgaivintų mano sielą. mano vaikus išsklaidė galingas priešas.

et surgens venit ad patrem suum cum autem adhuc longe esset vidit illum pater ipsius et misericordia motus est et adcurrens cecidit supra collum eius et osculatus est illu
jis pakilo ir iškeliavo pas tėvą. jam dar toli esant, tėvas jį pamatė ir, apimtas gailesčio, pribėgo, puolė ant kaklo ir meiliai pabučiavo.

et ponam in eis signum et mittam ex eis qui salvati fuerint ad gentes in mari in africa in lydia tenentes sagittam in italiam et graeciam ad insulas longe ad eos qui non audierunt de me et non viderunt gloriam meam et adnuntiabunt gloriam meam gentibu
aš duosiu ženklą jiems ir pasiųsiu dalį išlikusiųjų į visas tautas: į taršišą, pulą ir ludą, pas šaudančius strėlėmis, į tubalą ir javaną, į tolimas salas, kuriose negirdėjo mano darbų ir nematė mano šlovės. jie paskelbs mano šlovę tautoms.

igitur cunctis pariter et tubis et voce et cymbalis et organis et diversi generis musicorum concinentibus et vocem in sublime tollentibus longe sonitus audiebatur ita ut cum dominum laudare coepissent et dicere confitemini domino quoniam bonus quoniam in aeternum misericordia eius impleretur domus domini nub
trimitininkai ir giedotojai buvo kaip vienas, šlovindami ir dėkodami viešpačiui vienu balsu. kai jie pakėlė savo balsus su trimitais, cimbolais ir kitais muzikos instrumentais, šlovindami viešpatį ir sakydami: “jis yra geras ir jo gailestingumas amžinas”, debesis pripildė viešpaties namus