Je was op zoek naar: en (Latijn - Lithouws)

ille respondit en morior quid mihi proderunt primogenit
ezavas tarė: “aš mirštu, ką gi man padės pirmagimystė?”

en decies confunditis me et non erubescitis opprimentes m
jau dešimt kartų mane plūdote ir nesigėdite mane kankinti.

en propono in conspectu vestro hodie benedictionem et maledictione
Štai aš padedu prieš jus šiandien palaiminimą ir prakeikimą.

en lectulum salomonis sexaginta fortes ambiunt ex fortissimis israhe
tai saliamono neštuvai! Šešiasdešimt karių, izraelio karžygių, jį lydi.

convertimini ad correptionem meam en proferam vobis spiritum meum et ostendam verba me
klausykitės mano įspėjimų! aš išliesiu jums savo dvasios, paskelbsiu savo žodžius.

dixitque rursus ad iacob en tumulus hic et lapis quem erexi inter me et t
labanas toliau kalbėjo jokūbui: “Štai akmenų krūva ir paminklas, kurį pastačiau tarp mūsų.

cui dixit noemi en reversa est cognata tua ad populum suum et ad deos suos vade cum e
noomė tarė: “tavo brolienė sugrįžo pas savo tautą ir savo dievus. grįžk ir tu”.

apparuit igitur uterque stationi philisthinorum dixeruntque philisthim en hebraei egrediuntur de cavernis in quibus absconditi fueran
ir jie pasirodė filistinų įgulai. filistinai sakė: “Žiūrėkite, hebrajai išlenda iš plyšių, kuriuose jie buvo pasislėpę”.

dixit ergo ioseph ad populos en ut cernitis et vos et terram vestram pharao possidet accipite semina et serite agro
juozapas sakė žmonėms: “Šiandien aš nupirkau jus ir jūsų žemę faraonui. Štai jums sėkla, apsėkite laukus.

dixit fratribus suis reddita est mihi pecunia en habetur in sacco et obstupefacti turbatique dixerunt mutuo quidnam est hoc quod fecit nobis deu
jis sušuko broliams: “mano pinigai grąžinti man. Štai jie maiše!” jų širdys nusiminė, ir jie drebėdami žiūrėjo vienas į kitą ir kalbėjo: “ką dievas mums padarė?”

at ille subiunxit iuste vocatum est nomen eius iacob subplantavit enim me en altera vice primogenita mea ante tulit et nunc secundo subripuit benedictionem meam rursumque ad patrem numquid non reservasti ait et mihi benedictione
ezavas tarė: “teisingai jį pavadino jokūbu. juk jis jau du kartus apgavo mane: paėmė mano pirmagimio teisę ir štai dabar­tavo palaiminimą. nejaugi tu man nepalikai palaiminimo?”

quae respondit vivit dominus deus tuus quia non habeo panem nisi quantum pugillus capere potest farinae in hydria et paululum olei in lecytho en colligo duo ligna ut ingrediar et faciam illud mihi et filio meo ut comedamus et moriamu
ji atsakė: “kaip gyvas viešpats, tavo dievas, nieko neturiu, tik saują miltų statinaitėje ir truputį aliejaus puodelyje. Štai renku truputį malkų. parėjusi paruošiu sau ir savo sūnui valgį ir, suvalgę jį, numirsime”.