Je was op zoek naar: midjaniečių (Lithouws - Servisch)

kai izraelitai šaukėsi viešpaties dėl midjaniečių,
a kad povikaše sinovi izrailjevi ka gospodu od madijana,

jie paėmė į nelaisvę jų moteris, vaikus, visus galvijus ir visą midjaniečių lobį,
i zarobiše sinovi izrailjevi žene madijanke i decu njihovu, i zapleniše svu stoku njihovu, krupnu i sitnu, i sve blago njihovo.

izraelitai darė pikta viešpaties akivaizdoje, ir viešpats juos atidavė į midjaniečių rankas septyneriems metams.
a sinovi izrailjevi èiniše što je zlo pred gospodom, i gospod ih dade u ruke madijanima za sedam godina.

(nes mano tėvas kovojo už jus, statydamas pavojun savo gyvybę ir gelbėdamas jus iš midjaniečių rankos,
jer je otac moj vojevao za vas i nije mario za život svoj, i izbavio vas je iz ruku madijanskih.

tą pačią naktį viešpats tarė gedeonui: “pulk midjaniečių stovyklą, aš juos atidaviau į tavo rankas.
i onu noæ reèe mu gospod: ustani, sidji u logor, jer ti ga dadoh u ruke.

gedeonas žygiavo keliu į rytus nuo nobacho ir jogbohos, kur žmonės gyveno palapinėse, ir nelauktai užpuolė midjaniečių stovyklą.
i otide gedeon preko onih što žive pod šatorima, s istoka novi i jogveji, i udari na vojsku kad vojska stajaše bezbrižna.

midjaniečių, amalekiečių ir rytų gyventojų slėnyje buvo tiek daug kaip skėrių, o jų kupranugarių buvo be skaičiaus, kaip smilčių ant jūros kranto.
a madijani i amalici i sav narod istoèni ležahu po dolini kao skakavci, tako ih beše mnogo; i kamilama njihovim ne beše broja; beše ih mnogo kao peska po bregu morskom,

atėjęs viešpaties angelas atsisėdo po ąžuolu ofroje, kuris priklausė abiezeriui jehoašui. jo sūnus gedeonas kūlė kviečius prie vyno spaustuvo, pasislėpęs nuo midjaniečių.
potom dodje andjeo gospodnji i sede pod hrastom u ofri koji beše joasa avijezerita; a sin njegov gedeon vršaše pšenicu na gumnu, da bi pobegao s njom od madijana.

paėmęs maisto atsargas ir trimitus iš žmonių, pasiuntė juos į savo palapines, o tuos tris šimtus vyrų paliko stovykloje. midjaniečių stovykla buvo žemiau, slėnyje.
i narod uze brašnjenice i trube; i gedeon otpusti sve ljude izrailjce da idu svaki u svoj šator, a onih trista ljudi zadrža. a logor madijanski beše niže njega u dolini.

efraimai pagavo du midjaniečių kunigaikščius­orebą ir zeebą. orebą jie nužudė ant orebo uolos, o zeebą­prie zeebo vyno spaustuvo ir persekiojo midjaniečius. orebo ir zeebo galvas nunešė gedeonui į kitą jordano pusę.
i uhvatiše dva kneza madijanska, oriva i ziva, i ubiše oriva na steni orivovoj, a ziva ubiše kod tesnaca zivovog; i goniše madijane, i donesoše glavu orivovu i zivovu ka gedeonu preko jordana.

trys šimtai trimitavo, ir viešpats atgręžė midjaniečių kardus vienas prieš kitą visoje stovykloje. jie bėgo ligi bet Šitos, cereros link, ligi abel meholos sienos, prie tabato.
a kad zatrubiše u trube onih tri stotine, gospod obrati maè svakome na druga njegovog po svemu logoru, te pobeže vojska do vet-asete, u zererat, do obale avel-meolske kod tavata.

kai mes visi nueisime prie midjaniečių stovyklos, aš trimituosiu ir jūs trimituokite iš visų pusių aplink stovyklą, šaukdami: ‘viešpaties ir gedeono kardas!’ ”
kad ja zatrubim u trubu i svi koji budu sa mnom, tada i vi zatrubite u trube oko svega logora, i vièite: maè gospodnji i gedeonov.

efraimai sakė gedeonui: “kodėl mums taip padarei? kodėl, nepasikvietęs mūsų, išėjai prieš midjaniečius?” ir jie smarkiai ginčijosi su juo.
a ljudi od plemena jefremovog rekoše mu: Šta nam to uèini te nas ne pozva kad podje u boj na madijane? i vikahu na nj žestoko.