Je was op zoek naar: poglavaru (Servisch - Lithouws)

i ana posla ga svezanog kajafi, poglavaru sveštenièkom.
tada anas pasiuntė jį surištą pas vyriausiąjį kunigą kajafą.

a savle još dišuæi pretnjom i smræu na uèenike gospodnje pristupi k poglavaru sveštenièkom,
tuo tarpu saulius, tebealsuodamas grasinimais ir žudynėmis prieš viešpaties mokinius, nuėjo pas vyriausiąjį kunigą

i oni što uhvatiše isusa odvedoše ga poglavaru sveštenièkom, kajafi, gde se književnici i starešine sabraše.
tie, kurie suėmė jėzų, nuvedė jį pas vyriausiąjį kunigą kajafą, kur buvo susirinkę rašto žinovai ir vyresnieji.

i dovedoše isusa k poglavaru sveštenièkom, i stekoše se k njemu svi glavari sveštenièki i književnici i starešine.
jėzų nuvedė pas vyriausiąjį kunigą, kur buvo susirinkę visi aukštieji kunigai, vyresnieji ir rašto žinovai.

idi ka helkiji poglavaru sveštenièkom, neka izbroji novce donesene u dom gospodnji, što su nakupili od naroda vratari.
pas vyriausiąjį kunigą hilkiją sužinoti, kiek pinigų buvo surinkta prie viešpaties namų įėjimo.

uzmi srebra i zlata, i naèini vence, i metni na glavu isusu, sinu josedekovom, poglavaru sveštenièkom.
padirbdink iš to sidabro ir aukso karūną ir, uždėjęs ją ant jehocadako sūnaus jozuės, vyriausiojo kunigo, galvos,

kaži sada zorovavelju sinu salatilovom, upravitelju judejskom, i isusu sinu josedekovom, poglavaru sveštenièkom, i ostatku narodnom govoreæi:
“sakyk salatielio sūnui zorobabeliui, judo valdytojui, ir jehocadako sūnui jozuei, vyriausiajam kunigui, bei tautos likučiui:

i opravi ih k idu poglavaru u mestu kasifiji, i nauèi ih šta æe govoriti idu i braæi njegovoj netinejima u mestu kasifiji da bi nam doveli sluge za dom boga našeg.
juos pasiunčiau pas idoją, kasifijos vietovės vyresnįjį, prašydamas atsiųsti mums žmonių, kurie tarnautų dievo namuose.

Èuj isuse, poglavaru sveštenièki, ti i drugovi tvoji što sede pred tobom, jer su ti ljudi èudo: evo ja æu dovesti slugu svog, klicu.
klausykis, jozue, vyriausiasis kunige, tu ir tavo draugai, žymūs žmonės, kurie sėdi su tavimi. aš atvesiu savo tarną­atžalą.

druge godine cara darija šestog meseca prvog dana dodje reè gospodnja preko ageja proroka zorovavelju sinu salatilovom, upravitelju judejskom, i isusu sinu josedekovom, poglavaru sveštenièkom, govoreæi:
antraisiais karaliaus darijaus metais, šešto mėnesio pirmą dieną, viešpats kalbėjo per pranašą agėją salatielio sūnui zorobabeliui, judo valdytojui, ir jehocadako sūnui jozuei, vyriausiajam kunigui, sakydamas:

i gospod podiže duh zorovavelju sinu salatilovom, upravitelju judejskom, i duh isusu sinu josedekovom, poglavaru sveštenièkom, i duh svemu ostatku narodnom, te dodjoše i radiše u domu gospoda nad vojskama, boga svog,
viešpats pažadino salatielio sūnaus zorobabelio, judo valdytojo, jehocadako sūnaus jozuės, vyriausiojo kunigo, ir tautos likučio dvasią. jie atėjo ir ėmėsi darbo prie kareivijų viešpaties, savo dievo, namų

tada zapovedi car helkiji, poglavaru sveštenièkom i sveštenicima drugog reda i onima koji èuvahu vrata, da iznesu iz crkve gospodnje sve stvari koje behu naèinjene valu i gaju i svoj vojsci nebeskoj; i spali ih iza jerusalima u polju kedronskom, i odnese pepeo od njih u vetilj.
karalius įsakė vyriausiajam kunigui hilkijui, antros eilės kunigams ir vartininkams išnešti iš viešpaties šventyklos visus daiktus, skirtus baalui, ašerai bei dangaus kareivijai. jie buvo sudeginti už jeruzalės sienų, kidrono slėnyje, o jų pelenus išnešė į betelį.