Você procurou por: delebit (Latim - Lituano)

omnia enim haec abominatur dominus et propter istiusmodi scelera delebit eos in introitu tu
visi, kurie taip daro, yra pasibjaurėjimas viešpačiui, ir už tokias bjaurystes jis išnaikins tas tautas, prieš tau užimant kraštą.

scribetque sacerdos in libello ista maledicta et delebit ea aquis amarissimis in quas maledicta congessi
kunigas surašys tuos prakeikimus ir juos nuplaus karčiuoju vandeniu.

quia seducet filium tuum ne sequatur me et ut magis serviat diis alienis irasceturque furor domini et delebit te cit
nes jos nukreips tavo sūnų nuo manęs tarnauti svetimiems dievams. viešpaties rūstybė tada užsidegs prieš jus, ir jis sunaikins tave.

quia deus misericors dominus deus tuus est non dimittet te nec omnino delebit neque obliviscetur pacti in quo iuravit patribus tui
nes viešpats, tavo dievas, yra gailestingas dievas; jis nepaliks tavęs ir nesunaikins, neužmirš sandoros, padarytos su tavo tėvais.

dominus ergo deus tuus transibit ante te ipse delebit omnes gentes has in conspectu tuo et possidebis eas et iosue iste transibit ante te sicut locutus est dominu
viešpats, tavo dievas, eis pirma tavęs. jis išnaikins visas tas tautas tau matant ir tu jas nugalėsi. jozuė eis pirma tavęs, kaip viešpats kalbėjo.

testes invoco hodie caelum et terram cito perituros vos esse de terra quam transito iordane possessuri estis non habitabitis in ea longo tempore sed delebit vos dominu
aš šaukiu šiandien liudytoju dangų ir žemę, kad, taip elgdamiesi, jūs žūsite krašte, kurį, perėję per jordaną, paveldėsite. negyvensite jame ilgai, bet būsite visai sunaikinti.

dixit ad maiores natu madian ita delebit hic populus omnes qui in nostris finibus commorantur quomodo solet bos herbas usque ad radices carpere ipse erat eo tempore rex in moa
moabas sakė midjaniečių vyresniesiems: “Šita tauta sunaikins mus visus, čia gyvenančius, kaip jautis sunaikina žolę iki šaknų”. o ciporo sūnus balakas tuo metu buvo moabitų karalius.

postquam invenerint eum mala multa et adflictiones respondebit ei canticum istud pro testimonio quod nulla delebit oblivio ex ore seminis tui scio enim cogitationes eius quae facturus sit hodie antequam introducam eum in terram quam ei pollicitus su
kai juos prislėgs nelaimės ir vargai, šita giesmė liudys prieš juos, nes ji bus jų palikuonių lūpose. jau šiandien žinau jų mintis, ką jie darys, dar neįvedęs jų į žemę, kurią jiems pažadėjau”.

isti sunt dies quos nulla umquam delebit oblivio et per singulas generationes cunctae in toto orbe provinciae celebrabunt nec est ulla civitas in qua dies phurim id est sortium non observentur a iudaeis et ab eorum progenie quae his caerimoniis obligata es
tos dienos turi būti švenčiamos visose šeimose, visuose miestuose ir visose kartose. purimo dienos neturi pranykti iš žydų papročių nei prisiminimas apie jas tarp jų palikuonių.