You searched for: pensionilejäämise (Estniska - Litauiska)

1996. aastast alustati pensionilejäämise vanusepiirangu edasilükkamist, mis kestab ka praegu.
1996 m. pradėtas pensinio amžiaus ilginimas dar vis tęsiasi.

pensionilejäämise aasta ja sellele eelnenud kolme aasta puhul tuleb arvesse võtta tegelikku palka.
pensijų išmokos gali būti skiriamos tik pateikus tinkamai užpildytą prašymą.

see peaks hõlmama meetmeid ennetähtaegse pensionilejäämise ja uute invaliidsuspensionisaajate arvu edasiseks piiramiseks ning tervishoiu täiendavaks ümberkorraldamiseks;
turėtų būti taikomos priemonės, toliau ribojančios ankstyvą išėjimą į pensiją, mažinančios naujų neįgalumo pensijų gavėjų skaičių ir padedančios toliau pertvarkyti sveikatos priežiūrą,

praeguste protsessidekokkusobitamine sotsiaalse hõlvamise ja pensionilejäämise vallas kajastublaialdaselt tervishoiusfääris, sealhulgas rahvatervises, pidades silmas lissabonistrateegia vahekokkuvõtet.
derinant dabartinius socialinòs apròptiesir išòjimo ∞pensijąprocesus, bus ∞sijungiama ∞išsamesn∞svarstymo procesąsveikatossrityje, ∞skaitant ir visuomenòs sveikatą, tokiu bdu ruošiantis lisabonos strategijosvidutinòs trukmòs peržirai.

haldus-, juhtiv- või järelevalveorgani liikmetele mõeldud lisatoetuste või varase pensionilejäämise kava peamiste karakteristikute kirjeldus.
direktoriams skirtos papildomos pensijos arba ankstyvo išėjimo į pensiją schemos pagrindinių savybių aprašymas.

sellisel juhul vähendatakse pensionisummat lõplikult 0,4 % võrra iga kuu kohta, mis jääb tegeliku pensionilejäämise ja seadusliku pensioniea vahele.
pensijos dydis taip pat priklauso nuo suomijoje pragyvento laiko.

liikmete ametiaeg lõpeb enne kaht aastat nende pensionilejäämise või surma korral. liikme ametiaeg võib lõppeda ka siis, kui tema kandidatuuri esitanud organ taotleb ta väljavahetamist.
nariui atsistatydinus arba mirus, jo kadencija baigiasi anksčiau, nei baigiasi dvejų metų laikotarpis. forumo nario kadencija gali būti nutraukta, jeigu jo kandidatūrą pasiūliusi įstaiga paprašo jį pakeisti.

[13] ebakindlust suurendavad ka pensionilejäämise reeglite muutmisest teatamisele järgnenud arvatavad muudatused pensionikäitumises, nimelt pensionilejäämise avalduste arvu järsk suurenemine.
[13] be to, abejones didina akivaizdūs pensinio amžiaus pakeitimai, paskelbus išėjimo į pensiją taisykles, ypač padidėjęs paraiškų dėl išėjimo į pensiją skaičius.

(e) haldus-, juhtiv- või järelevalveorgani liikmetele mõeldud lisatoetuste või varase pensionilejäämise kava peamiste karakteristikute kirjeldus.
e) direktoriams skirtos papildomos pensijos arba ankstyvo išėjimo į pensiją schemos pagrindinių savybių aprašymas.

soome riikliku reformiprogrammi ja selle täitmise paljude tugevate külgede hulka kuuluvad täiendavad meetmed pensionilejäämise edasilükkamiseks, mis täiendavad niigi laiaulatuslikke meetmeid riigi rahanduse tugevdamiseks ja soome ettevalmistamiseks rahvastiku vananemisest tulenevateks mõjudeks ning mitmed olulised meetmed soome suurepärase teadmistebaasi edasiseks täiustamiseks.
suomijos nacionalinės reformų programos ir jos įgyvendinimo privalumai yra: tolesnės priemonės, skirtos išėjimą į pensiją atidėti vėlesniam laikui, papildančios jau taikomas plataus masto priemones, kuriomis siekiama didinti viešųjų finansų tvarumą ir parengti suomiją senėjančios visuomenės sukeltiems padariniams; įvairios svarbios priemonės, kuriomis siekiama toliau tobulinti puikią suomijos žinių bazę.

•paindlikkustähendab seda, et töötada soovijatele luuakse selleks võimalusi, tehes muudatusi pensionilejäämise eeskirjades ja soodustades sobivamate (näiteks osalise tööajaga) töökohtade loomist.
•lankstumas – tai pagalba tiems, kurie gali ir nori dirbti, koreguojant išėjimo į pensiją taisykles ir skatinant daugiau tinkamų darbo vietų (pvz., ne visą darbo dieną).

-ajakohastatud programmis vaadatakse üle ka olulised struktuurireformid, mis on ellu viidud paketi agenda 2010 raames tööjõuturul ning riiklikes pensioni-ja tervishoiusüsteemides. need reformid on peamiseks põhjuseks, miks ennustatakse ülekannete vähenemist 2% skt suhtes ning valitsemissektori lõpptarbimise vähenemist 1,5 protsendipunkti võrra vahemikus 2004–2008. 2005. aastal jõustub uus sotsiaaltoetuste süsteem, mis ergutab töötuid aktiivsemalt tööd otsima, kuid ei kaota siiski täielikult maksu-ja toetussüsteemi lõksu, mis seab töötuse madalapalgalisest tööst soodsamaks. riikliku pensionisüsteemi jätkusuutlikkus tugevnes tänu pensionite ja pensionimaksemäärade sidumisele demograafiliste arengutega. osaliselt suurendati stiimuleid pensionilejäämise edasilükkamiseks ja parandati lisapensionisüsteemide ülekantavust. reformid tervishoiusektoris tõid 2004. aastal kaasa olulise kulude vähenemise. uuendused leevendavad tuleviku kulusurvet siiski vaid osaliselt.
-atnaujintame variante apžvelgiamos svarbios struktūrinės reformos, įgyvendintos darbo rinkoje kaip „darbotvarkė 2010“ paketo dalis, ir valstybės pensijų ir sveikatos priežiūros sistemose. Šios reformos yra pagrindinė priežastis, dėl kurios pinigų pervedimai sumažėjo 2% bvp, o valstybės galutinis vartojimas – 1,5 procentinio punkto per 2004–2008 m. laikotarpį. 2005 m. įvedama nauja socialinių pašalpų schema, kurios tikslas – paskatinti bedarbius ieškotis darbo, ir nedarbo „spąstai“ mažai mokamo darbo atveju nebus pašalinti iš mokesčių ir pašalpų sistemos. valstybės pensijų sistemos tvarumas buvo sustiprintas susiejus pensijų ir įmokų santykį su demografiniais pokyčiais. vėlesnio išėjimo į pensiją iniciatyvos buvo iš dalies sustiprintos, ir pagerėjo papildomų pensijų schemų portatyvumas. reformų sveikatos priežiūros sektoriuje dėka 2004 m. gerokai sumažėjo išlaidos. tačiau jos iš dalies apims būsimų išlaidų sunkumus.