You searched for: moines (Franska - Litauiska)

phoques moines
ruoniai vienuoliai

phoques moines procyonidae
bassaricyon gabbii (iii kosta rika)

troïl,macareux moines et pingouins torda
dėl nepaliaujamo masinio turizmo išnyko beveik trys ketvirtadaliai prancūzijos, italijos ir ispanijos kopų.

captures accidentelles de phoques moines (monachus monachus)
atsitiktinis ruonių vienuolių (monachus monachus) sugavimas

c) les cas de captures accidentelles et de rejets de phoques moines;
c) visus atsitiktinio ruonių vienuolių sugavimo ir paleidimo atvejus;

les moines ont aidé à développer l’agriculture à travers l’europe entière.
visoje europoje žemės ūkiu rūpinosi vienuoliai, padėję plėtoti žemdirbystę.

les capitaines des navires de pêche ayant accidentellement capturé des spécimens de phoques moines dans leurs engins de pêche les relâchent rapidement indemnes et vivants.
Žvejybos laivų kapitonai, atsitiktinai žvejybos įrankiais sugavę ruonius vienuolius, nedelsdami juos paleidžia gyvus ir nesužalotus.

les citoyens du monde entier ont été profondément choqués par la répression qui s’est abattue sur le peuple tibétain, et tout particulièrement sur les moines bouddhistes.
viso pasaulio piliečiai buvo giliai sukrėsti represijų prieš tibeto gyventojus, ypač prieš budistų vienuolius. ko

au nom de pioneer hi-bred international, inc., 400 locus street, suite 800, des moines, ia50309, États-unis
pioneer hi-bred international, inc., 400 locus street, suite 800, des moines, ia50309, united states , vardu

les capitaines des navires de pêche ne doivent pas détenir à bord, transborder ou débarquer de phoques moines, à moins que cela ne soit nécessaire pour les sauver ou porter assistance à des individus blessés et pour autant que les autorités nationales compétentes concernées aient été dûment et officiellement informées avant le retour au port.
Žvejybos laivų kapitonai nelaiko laive, neperkrauna ir neiškrauna ruonių vienuolių, išskyrus atvejus, kai tai yra būtina atskiriems sužalotiems gyvūnams išgelbėti arba padėti jiems išgyti ir jeigu, prieš grįžtant į krantą, apie tai tinkamai ir oficialiai pranešama atitinkamoms kompetentingoms nacionalinėms institucijoms.

la culture de l'olive sur le territoire du piceno remonte aux origines de son introduction dans la péninsule par les phéniciens et les grecs. la variété de table, connue aujourd'hui comme la variété "ascolana tenera", est le résultat d'un travail de sélection accompli par l'homme au fil des siècles et dès l'antiquité elle était connue et appréciée des romains sous le nom de "picenae" avant qu'elle ne revête le nom d'"ascolana". martial, dans un épigramme satyrique, se moque d'un dénommé mancino pour l'absence de raffinement de ses banquets dans lesquels il note l'absence d'un certains nombre de mets exquis, notamment des olives "picenae", tandis que, dans un autre épigramme, il vante les vertus apéritives de cette variété d'olive. dans l'antiquité, le territoire du piceno devait être couvert de riches plantations d'olivier si l'on se réfère à un auteur latin mineur, auteur d'un poème épique intitulé "la punique". a cette époque, le seul nom d'"olivae picenae" suffisait à évoquer à rome les olives originaires de cette province. pline les considérait comme les meilleures olives d'italie. il est difficile de croire que le nom de picenae couvrait d'autres variétés d'olive de table au vu du traité de l'agriculture de columella qui cite dix variétés d'olives de table dont la variété "picenae". par la suite, le mérite revient aux moines bénédictins olivétains d'avoir rationalisé les pratiques agronomiques appliquées aux oliviers, ayant été les premiers à traiter les olives à la lessive — "ranno" — liquide alcalin obtenu par dissolution dans de l'eau d'une partie de chaux vive et de 4 à 5 parties de cendre de bois. des cartes inédites provenant des archives des moines bénédictins fournissent des informations antérieures au xivème siècle sur la culture, la cueillette et l'élaboration des olives de table dans la province d'ascoli piceno. les méthodes de préparation des olives prévoyaient, comme le montrent des documents de cette époque, un traitement à base de chaux et de potasse, suivi d'une salaison pour la conservation. certains auteurs décrivent la récolte des olives dudit territoire, leur traitement et leur préparation. une fois dénoyautées, elle étaient appelées "juives" car sans âme, anima désignant aussi le noyau d'un fruit en italien, ces olives pouvant être considérées comme les ancêtres des olives farcies.
alyvuogės piceno teritorijoje pradėtos auginti nuo tada, kai jas į pusiasalį įvežė finikiečiai ir graikai. valgomoji rūšis, šiandien plačiau žinoma "ascolana tenera" pavadinimu, yra ilgus amžius žmogaus vykdytos atrankos rezultatas, prieš tapdama "ascolana", jau nuo antikos laikų romėnų mėgta ir vertinta "picenae" pavadinimu. vienoje satyrinėje epigramoje marcialis pašiepia manciną dėl subtilumo stokos, kadangi jo puotose pasigenda kai kurių rafinuotų patiekalų, tokių kaip "picenae" alyvuogės, tuo tarpu kitoje epigramoje autorius liaupsina šios alyvuogių rūšies apetitą žadinančias savybes. jei tikėtume ne itin žinomu lotynų autoriumi, sukūrusiu epinę "punų" poemą, antikos laikais piceno teritoriją dengė platūs alyvmedžių laukai. tuo metu užtekdavo vien paminėti "olivae picenae", kad romos gyventojai suprastų, jog kalbama apie šioje provincijoje išaugintas alyvuoges. plinijus jas laikė geriausiomis italijos alyvuogėmis. skaitant columelle žemės ūkio traktatą, kuriame cituojamos dešimt valgomų alyvuogių rūšių, tarp kurių ir "picenae", sunku patikėti, kad picenae pavadinimu galėjo būti vadinamos kitų rūšių valgomos alyvuogės. vėliau alyvuoges auginantys benediktinų vienuoliai nusipelnė atnaujindami alyvmedžių auginimo praktiką, pirmieji pradėję naudoti šarmą – "ranno" – gautą vandenyje ištirpinus vieną dalį negesintų kalkių ir 4 arba 5 dalis medžio pelenų. vienuolių benediktinų archyvuose rasti originalūs žemėlapiai suteikia informacijos apie valgomų alyvuogių auginimą, skynimą ir apdirbimą ascoli piceno provincijoje iki 1500 metų. kaip nurodo to laikmečio dokumentai, alyvuogių gamybos būdai pirmiausia numatydavo apdorojimą kalkėmis ir potašu, o paskui sūdymą užkonservavimui. kai kurie autoriai aprašo alyvuogių derliaus nuėmimą, jų apdorojimą ir paruošimą minėtoje vietovėje. "Žydiškomis" vadintos alyvuogės be kauliukų (kadangi prarasdavo sielą – anima itališkai turėjo ir vaisiaus kauliuko reikšmę) galėtų būti laikomos įdarytų alyvuogių pirmtakėmis.