You searched for: poèinio (Kroatiska - Litauiska)

djelo bestidno time bih poèinio, zloèin kojem pravda treba da presudi,
tai begėdiškas nusikaltimas, kuris turi būti baudžiamas teismo;

izraelci su slijedili svaki grijeh koji je jeroboam poèinio i od njega se nisu odvraæali,
izraelitai vaikščiojo visose jeroboamo nuodėmėse ir nepaliko jų,

a ni herod jer ga posla natrag nama. evo, on nije poèinio ništa èime bi zaslužio smrt.
taip pat ir erodas, nes aš buvau nusiuntęs jus pas jį. taigi jis nėra padaręs nieko, kas būtų verta mirties bausmės.

jer je uvidio i odvratio se od svojih nedjela što ih bijaše poèinio, živjet æe i neæe umrijeti.
kadangi jis susiprato ir atsisakė savo piktų darbų, jis tikrai liks gyvas.

al' na postupcima tko æe mu predbacit' i tko æe mu vratit' što je poèinio?
kas pasakys jam į akis apie jo kelius? kas atlygins jam už tai, ką jis padarė?

i svi grijesi njegovi što ih bijaše poèinio bit æe mu zaboravljeni. radi po zakonu i pravdi, živjet æe!'
jo nuodėmės nebus jam įskaitytos, nes jis darė, kas yra teisinga ir teisu; jis tikrai bus gyvas’.

a ja, i nenazoèan tijelom, ali nazoèan duhom, veæ sam presudio kao nazoèan onoga koji je takvo što poèinio.
aš, nebūdamas pas jus kūnu, tačiau būdamas dvasia, jau nuteisiau tą nusikaltimą padariusį, lyg būdamas tarp jūsų.

neka sveæenik tim ovnom žrtve naknadnice izvrši nad tim èovjekom obred pomirenja pred jahvom za poèinjeni grijeh. i grijeh koji je poèinio bit æe mu oprošten.
kunigas sutaikins jį su viešpačiu, už jo nuodėmę paaukodamas aviną aukai už kaltę, ir jam bus atleista nuodėmė, kuria jis nusidėjo.

mojsije se vrati jahvi pa reèe: "jao! narod onaj težak je grijeh poèinio napravivši sebi boga od zlata.
sugrįžęs pas viešpatį, tarė: “Šita tauta, pasidarydama auksinį dievą, labai nusidėjo.

ali kad johanan, sin kareahov, i svi vojni zapovjednici koji bijahu s njim saznadoše za sva zlodjela što ih jišmael, sin netanijin, bijaše poèinio,
kai johananas, kareacho sūnus, ir visi karo vadai išgirdo apie tai, ką izmaelis, netanijo sūnus, padarė,

u onaj dan neæeš se sramiti svih svojih nedjela koja si protiv mene poèinio, jer æu ukloniti iz tebe tvoje ohole hvalisavce; i neæeš se više šepiriti na svetoj gori mojoj,
tuomet nebereikės tau gėdytis savo darbų, kuriais maištavai prieš mane. aš pašalinsiu tavyje pasipūtėlius, tu nebesididžiuosi mano šventajame kalne.

neka sveæeniku dovede za naknadnicu iz svoga stada ovna bez mane, prema tvojoj procjeni. neka sveæenik nad tim èovjekom izvrši obred pomirenja za pogrešku što je poèinio u neznanju, i bit æe mu oprošteno.
tegu jis ima iš savo bandos sveiką aviną aukai už kaltę ir atiduoda jį kunigui. ir kunigas sutaikins jį, nes jis nusikalto nežinodamas, ir jam bus atleista.

hoæe li mu biti mile tisuæe ovnova, tisuæe tisuæa potokÄa ulja? treba li prinijeti sina prvoroðenog zbog svoga zloèina, plod svoje utrobe zbog grijeha koji sam poèinio?"
ar viešpats priims tūkstančius avinų ir daugybę aliejaus? o gal man atiduoti savo pirmagimį už nusikaltimus, savo kūno vaisių už savo nuodėmę?

neka zatim izvadi sav njezin loj kao što se vadi loj iz žrtve prièesnice. neka to sveæenik sažeže u kad povrh žrtava paljenih jahvi u èast. neka tako sveæenik izvrši nad tim èovjekom obred pomirenja za grijeh koji je poèinio, pa æe mu biti oprošteno."
visus taukus, kaip tai daroma su padėkos auka, sudegins ant aukuro viešpačiui; taip sutaikins jį su viešpačiu, ir jo nuodėmė bus jam atleista”.