Şunu aradınız:: pensioniskeem (Estonca - Litvanca)

pensioniskeem
pensijų sistema

täiendav pensioniskeem
papildoma pensijų sistema

väljamaksena määratud pensioniskeem
nustatyto dydžio išmokų pensijų sistema

pensionär (töötajate pensioniskeem)
pensininkas (samdomų darbuotojų schema)

täiendav pensioniskeem euroopa parlamendi liikmetele
papildomų pensijų schema europos parlamento nariams

pensionär (füüsilisest isikust ettevõtja pensioniskeem)
pensininkas (savarankiškai dirbančių darbuotojų schema)

ravikindlustuseta isikud, kellele laieneb kutseliidu pensioniskeem:
nuo ligų neapsidraudę asmenys, kuriems taikoma profesinių asociacijų pensijų sistema:

komisjoni delegatsioonides töötavate kohapealt palgatud töötajate pensioniskeem
vietiniam komisijos delegacijų personalui taikoma pensijų sistema

ravikindlustuseta isikud, kellele ei laiene kutseliidu pensioniskeem:
nuo ligų neapsidraudę asmenys, kuriems netaikoma profesinių asociacijų pensijų sistema:

pensionirefor-miga kehtestati osaliselt kohustuslik pensioniskeem, mida rahastatakse täielikult kapitali kogumise teel.
Įvykdžius pensijų reformą neseniai pradėta įgyvendinti beveik privaloma pensijų sistema, visiškai finansuojama iš sukaupto kapitalo.

apellant tõdeb selle kohta, et vastupidi vaidlustatud kohtuotsuses väidetule on uus pensioniskeem seotud brüsseli elukallidusega.
Šiuo požiūriu apeliantas tvirtina, kad, priešingai nei numatyta skundžiamame sprendime, naujoji pensijų sistema susijusi su pragyvenimo išlaidomis briuselyje.

uus pensioniskeem, mille euroopa komisjon 1. mail 2004 kehtestas, ei ole võrdse kohtlemise põhimõtet silmas pidades õigustatud.
naujoji pensijų sistema, kurią europos komisija įtvirtino nuo 2004 m. gegužės 1 d., nėra pateisinama ir vienodo požiūrio principo požiūriu.

nagu nõukogu õigesti märgib, on ostujõu samaväärsust taotlev pensioniskeem vaid üks võimalikest vahenditest, mille abil tagada võrdse kohtlemise põhimõtte järgimine.
iš tikrųjų, kaip teisingai nurodė taryba, pensijų sistema, kuria siekiama nustatyti vienodą perkamąją galią, yra tik viena iš priemonių, galinčių užtikrinti vienodo požiūrio principo laikymąsi.

võib ka olla, et teie tööandjal on täiendav pensioniskeem, mida kohaldatakse üksnes tema ettevõttes, või on ta sõlminud mõnes elukindlustuskompaniis eraldi kindlustuslepingu.
socialinio draudimo bankas tiria, ar įvykdyti pensijos skyrimo reikalavimai, tai pat, ar jums priklauso išmokos šeimai. maitintojo netekimo pensijos dydžiui gali turėti įtakos kitoje šalyje mokama tokio paties pobūdžio išmoka.

hinnang kides elavate endiste ametnike pensionide võimalik vähendamine apellandile mingit kasu, kuna ühenduste endiste ametnike pensioniskeem ei toimi pensionifondina, vaid on korraldatud solidaarsuspõhimõtte alusel.
vertinimas pensijų sistema veikia ne kaip pensijų fondas, o yra pagrįsta solidarumo principu, bet koks „mažiau brangiose“ valstybėse narėse gyvenančių buvusių pareigūnų pensijų sumažinimas apeliantui nesuteiktų jokio pranašumo.

3. täiendav pensioniskeem, kuhu ülekanne tehakse, ei sea ülekantud õiguste omandamisele tingimusi ja säilitab neid õigusi vähemalt samas ulatuses kui artikli 5 lõikes 1 osutatud seisvaid õigusi.
3. papildomo pensinio draudimo sistemoje, į kurią pervedamos teisės, netaikomi teisių įgijimui keliami reikalavimai ir pagal 5 straipsnio 1 dalį jos saugomos bent jau taip, kaip dar neįsigaliojusios teisės.

b) pensioniskeem – leping, kokkulepe, usaldusleping või eeskiri, milles nähakse ette antavad pensionihüvitised ja nende andmise tingimused;
b) "pensijų sistema" – sutartis, susitarimas, patikos dokumentas arba taisyklės, nustatančios skiriamas ištarnauto laiko išmokas ir taikomus reikalavimus;

ostujõu samaväärsust taotlev pensioniskeem on vaid üks võimalikest vahenditest, mille abil tagada võrdse kohtlemise põhimõtte järgimine. sellest põhimõttest on samavõrra kinni peetud süsteemi puhul, mille kohaselt pensionärid saavad võrdse sissemakse puhul võrdset nominaalpensioni.
kadangi galutine naująja pensijų sistema, kurią nustato iš dalies pakeisti tarnybos nuostatai, jau nesiekiama užtikrinti pensininkų, nepaisant jų gyvenamosios vietos, vienodos perkamosios galios ir todėl ji neprieštarauja vienodo požiūrio principui, pereinamojo laikotarpio sistema, kuri tik pagreitina pensijos pagal „vieną“ sumą principo įgyvendinimą pensininkų, kuriems šis principas palankus, naudai, negali diskriminuoti.

finantsaasta jooksul pensioniskeemi alusel haldus-, juhtiv- või järelevalveorgani liikme poolt täiendavalt saadud hüvitiste muutmised juhul, kui pensioniskeem kujutab endast kindlaksmääratud hüvitistega skeemi;
kai pensijų schema yra apibrėžtos naudos gavimo schema, pagal ją direktorių gaunamos naudos pokyčiai atitinkamais finansiniais metais;

(...pict...)poola suhtes kohaldatakse praegu nõukogu otsust ülemäärase eelarvepuudujäägi olemasolu kohta (nõukogu 5. juuli 2004. aasta otsus). [17] nõukogu soovitas poolal keskpikas perspektiivis meetmeid rakendada, et viia eelarve puudujääk 2007. aastaks usaldusväärselt ja püsivalt alla 3% sktst. 2006. aasta 28. novembril otsustas nõukogu, et poola võetud abinõud ei olnud tema 2004. aasta juuli soovituste kohaselt piisavad. valitsemissektori eelarve tasakaal oli aastatel 2000–2005 negatiivne. keskmine puudujääk oli 3,2% sktst. puudujääk suurenes 2001. aastal ja taas 2003. aastal, kui kasvas kulude suhe sktsse. 2004.–2005. aastal puudujääk vähenes, peamiselt tulumaksureformide, sotsiaaltoetuste indekseerimise peatamise, oodatust väiksemate avaliku sektori investeeringute ja maksude kogumise metoodika muutuste arvelt. valitsemissektori eelarvepuudujääk oli 2005. aastal 2,5% sktst. kui jätta valitsussektorist välja kohustuslik pensioniskeem, oleks valitsemissektori eelarvepuudujääk kokku 4,4% sktst. [18] [19] valitsemissektori võla osatähtsus suurenes aastatel 2000–2005 rohkem kui 6 protsendipunkti võrra. valitsemissektori võlg oli 42,0% sktst; kohustuslikku pensioniskeemi välja jättes oleks see 47,3% sktst. poola ei täida riigi eelarveseisundiga seotud kriteeriumi.
Šiuo metu lenkijai taikomas tarybos sprendimas dėl perviršinio deficito egzistavimo (2004 m. liepos 5 d. tarybos sprendimas)[17]. taryba rekomendavo lenkijai iki 2007 m. patikimu būdu ir nuosekliai sumažinti deficitą, kad jis nesiektų 3 proc. bvp. 2006 m. lapkričio 28 d. taryba priėmė sprendimą, kad veiksmai, kurių lenkija ėmėsi, atsakydama į 2004 m. liepos mėn. rekomendacijas, pasirodė nepakankami. valstybės biudžeto balansas 2000–2005 m. laikotarpiu buvo neigiamas – užfiksuotas vidutinis 3,2 proc. bvp dydžio deficitas. deficitas pablogėjo 2001 m. ir dar kartą – 2003 m., kai išlaidų ir bvp santykis buvo pasiekęs didžiausią vertę. 2004–2005 m. deficitas sumažėjo, nes buvo vykdoma pajamų mokesčių reforma, buvo sustabdytas socialinių išmokų indeksavimas, buvo mažesnės nei tikėtasi investicijos į viešąjį sektorių ir keitėsi kaupimo principu pagrįsta metodika. valdžios sektoriaus deficitas 2005 m. sudarė 2,5 proc. bvp. jeigu privaloma tvarka finansuojama pensijų schema būtų neįtraukta į valdžios sektorių, valdžios sektoriaus deficitas sudarytų 4,4 proc. bvp[18],[19]. nuo 2000 m. iki 2005 m. bendros valstybės skolos santykis padidėjo apytiksliai 6 procentiniais punktais. valstybės skola sudarė 42,0 proc. bvp, o neįtraukus privaloma tvarka finansuojamos pensijų schemos, šis skaičius būtų lygus 47,3 proc. bvp. lenkija neatitinka valstybės biudžeto padėties kriterijaus.