Şunu aradınız:: benedictione (Latince - Litvanca)

benedictione iustorum exaltabitur civitas et ore impiorum subvertetu
teisiųjų laiminamas miestas kyla, nedorėlių burna jį sunaikina.

hereditas ad quam festinatur in principio in novissimo benedictione carebi
paveldėjimas, gautas paskubomis, galiausiai nebus palaimintas.

et nepthalim dixit nepthalim abundantia perfruetur et plenus erit benedictione domini mare et meridiem possidebi
neftaliui jis sakė: “neftalis džiaugsis gerove ir viešpaties palaiminimais; jis paveldės vakarus ir pietus”.

ioseph quoque ait de benedictione domini terra eius de pomis caeli et rore atque abysso subiacent
apie juozapą jis tarė: “jo žemę viešpats laimins dovanomis iš dangaus, rasa, trykštančiais šaltiniais,

benedictus deus et pater domini nostri iesu christi qui benedixit nos in omni benedictione spiritali in caelestibus in christ
tebūna palaimintas dievas, mūsų viešpaties jėzaus kristaus tėvas, kuris palaimino mus kristuje visais dvasiniais palaiminimais danguje,

dicentium voce magna dignus est agnus qui occisus est accipere virtutem et divinitatem et sapientiam et fortitudinem et honorem et gloriam et benedictione
jie skelbė skambiu balsu: “vertas avinėlis, kuris buvo užmuštas, priimti galybę, ir turtus, ir išmintį, ir stiprybę, ir pagarbą, ir šlovę, ir palaiminimą”.

oderat ergo semper esau iacob pro benedictione qua benedixerat ei pater dixitque in corde suo veniant dies luctus patris mei ut occidam iacob fratrem meu
ezavas nekentė jokūbo dėl tėvo palaiminimo. ir ezavas sakė savo širdyje: “artėja gedulo dienos dėl tėvo, tada užmušiu savo brolį jokūbą!”

incipe igitur et benedic domui servi tui ut sit in sempiternum coram te quia tu domine deus locutus es et benedictione tua benedicetur domus servi tui in sempiternu
dabar teikis laiminti savo tarno namus, kad jie išliktų per amžius tavo akivaizdoje, nes tu, viešpatie dieve, tai pasakei. tegul būna palaiminti tavo tarno namai tavo palaiminimu per amžius”.

dicat ergo ancilla tua ut fiat verbum domini mei regis quasi sacrificium sicut enim angelus dei sic est dominus meus rex ut nec benedictione nec maledictione moveatur unde et dominus deus tuus est tecu
mano valdovo karaliaus žodis nuramino mane. nes karalius yra kaip dievo angelas ir skiria gera nuo pikta. viešpats, tavo dievas, tebūna su tavimi”.

at ille subiunxit iuste vocatum est nomen eius iacob subplantavit enim me en altera vice primogenita mea ante tulit et nunc secundo subripuit benedictionem meam rursumque ad patrem numquid non reservasti ait et mihi benedictione
ezavas tarė: “teisingai jį pavadino jokūbu. juk jis jau du kartus apgavo mane: paėmė mano pirmagimio teisę ir štai dabar­tavo palaiminimą. nejaugi tu man nepalikai palaiminimo?”