Şunu aradınız:: facitis (Latince - Litvanca)

sed vos iniuriam facitis et fraudatis et hoc fratribu
deja, jūs patys skriaudžiate ir apgaudinėjate, ir dar brolius!

quid autem vocatis me domine domine et non facitis quae dic
“kodėl vadinate mane: ‘viešpatie, viešpatie’, o nedarote, ką sakau?

audite hoc qui conteritis pauperem et deficere facitis egenos terra
klausykite, kurie praryjate beturtį ir pražudote krašto vargšus,

benedicite domino omnes virtutes eius ministri eius qui facitis voluntatem eiu
kad sione būtų skelbiamas viešpaties vardas ir girtų jį jeruzalėje,

et quidam de illic stantibus dicebant illis quid facitis solventes pullu
kai kurie iš ten stovinčių jų paklausė: “ką darote, kam atrišate asilaitį?”

et dicebat illis bene irritum facitis praeceptum dei ut traditionem vestram serveti
ir jis pridūrė: “puikiai jūs paverčiate niekais dievo įsakymą, kad tik išsaugotumėte savo tradicijas!

confidimus autem de vobis in domino quoniam quae praecipimus et facitis et facieti
mes pasitikime jumis viešpatyje, kad vykdote ir vykdysite, ką jums įsakome.

et si salutaveritis fratres vestros tantum quid amplius facitis nonne et ethnici hoc faciun
ir jeigu sveikinate tik savo brolius, kuo gi viršijate kitus? argi to nedaro ir muitininkai?

et obiurgavi optimates iuda et dixi eis quae est res haec mala quam vos facitis et profanatis diem sabbat
aš bariau judo kilminguosius: “kodėl taip piktai elgiatės ir išniekinate sabato dieną?

et si quis vobis dixerit quid facitis dicite quia domino necessarius est et continuo illum dimittet hu
jeigu kas nors paklaustų: ‘ką čia darote?’, atsakykite: ‘jo reikia viešpačiui’, ir iš karto jį paleis.

omne quodcumque facitis in verbo aut in opere omnia in nomine domini iesu gratias agentes deo et patri per ipsu
ir visa, ką bedarytumėte žodžiu ar darbu, visa darykite viešpaties jėzaus vardu, per jį dėkodami dievui tėvui.

dixique ad eos non est bona res quam facitis quare non in timore dei nostri ambulatis ne exprobretur nobis a gentibus inimicis nostri
aš tęsiau: “negerai darote! argi neturėtumėte bijoti dievo ir neduoti progos pagonims mūsų gėdinti?

et habemus firmiorem propheticum sermonem cui bene facitis adtendentes quasi lucernae lucenti in caliginoso loco donec dies inlucescat et lucifer oriatur in cordibus vestri
taip pat mes turime dar tvirtesnį pranašų žodį. jūs gerai darote, laikydamiesi jo tarsi žiburio, šviečiančio tamsioje vietoje, kol išauš diena ir jūsų širdyse užtekės aušrinė žvaigždė.

audierunt autem sanaballat horonites et tobias servus ammanites et gosem arabs et subsannaverunt nos et despexerunt dixeruntque quae est haec res quam facitis numquid contra regem vos rebellati
kai sanbalatas iš horono, tobija, tarnas iš amono, ir arabas gešemas apie tai išgirdo, jie tyčiojosi iš mūsų ir niekino mus, sakydami: “ką jūs čia dirbate? ar norite sukilti prieš karalių?”

et dicentes viri quid haec facitis et nos mortales sumus similes vobis homines adnuntiantes vobis ab his vanis converti ad deum vivum qui fecit caelum et terram et mare et omnia quae in eis sun
sužinoję apaštalai barnabas ir paulius perplėšė savo drabužius ir puolė į minią,

et nunc haec dicit dominus exercituum deus israhel quare vos facitis malum grande contra animas vestras ut intereat ex vobis vir et mulier parvulus et lactans de medio iudae nec relinquatur vobis quicquam residuu
todėl dabar taip sako viešpats: “kodėl patys sau darote bloga, sunaikindami vyrus, moteris, kūdikius ir vaikus, kol nebeliks jude nė likučio?