Şunu aradınız:: loquor (Latince - Litvanca)

loquor
kalbėti

ut prudentibus loquor vos iudicate quod dic
kalbu kaip išmintingiems; apsvarstykite patys, ką sakau.

dicit ei iesus ego sum qui loquor tecu
jėzus jai tarė: “tai aš, kuris su tavimi kalbu!”

audite caeli quae loquor audiat terra verba oris me
“klausykite, dangūs! aš kalbėsiu, žemė teišgirsta mano žodžius.

quis narrabit ei quae loquor etiam si locutus fuerit homo devorabitu
ar bus jam pranešta, ką kalbu? jei žmogus kalbėtų, jis būtų prarytas.

dicebant ergo ei tu quis es dixit eis iesus principium quia et loquor vobi
tada jie klausė: “kas tu esi?” jėzus atsakė: “tas, ką nuo pradžios jums sakiau.

ego quod vidi apud patrem loquor et vos quae vidistis apud patrem vestrum faciti
aš kalbu, ką esu matęs pas savo tėvą. o jūs darote, ką matėte pas savo tėvą”.

quod loquor non loquor secundum dominum sed quasi in insipientia in hac substantia gloria
ką pasakysiu, pasakysiu ne pagal viešpatį, bet tarytum kvailiodamas ir manydamas galįs pasigirti.

ideo in parabolis loquor eis quia videntes non vident et audientes non audiunt neque intellegun
aš jiems kalbu palyginimais todėl, kad jie žiūrėdami nemato, klausydami negirdi ir nesupranta.

an ignoratis fratres scientibus enim legem loquor quia lex in homine dominatur quanto tempore vivi
ar nežinote, broliai,­aš kalbu žinantiems įstatymą,­kad įstatymas galioja žmogui, kol jis gyvas?

nunc autem ad te venio et haec loquor in mundo ut habeant gaudium meum impletum in semet ipsi
bet dabar aš einu pas tave ir tai kalbu pasaulyje, kad jie turėtų savyje tobulą mano džiaugsmą.

et dixit ad me fili hominis omnes sermones meos quos loquor ad te adsume in corde tuo et auribus tuis aud
Žmogaus sūnau, visus mano žodžius, kuriuos tau kalbu, klausyk ausimis ir priimk širdimi.

multa habeo de vobis loqui et iudicare sed qui misit me verax est et ego quae audivi ab eo haec loquor in mund
daug turiu ką apie jus kalbėti ir teisti, bet teisingas yra mano siuntėjas, ir aš skelbiu pasauliui, ką iš jo girdėjau”.

ore enim ad os loquor ei et palam non per enigmata et figuras dominum videt quare igitur non timuistis detrahere servo meo mos
su juo aš kalbuosi veidas į veidą, atvirai, o ne neaiškiais žodžiais, ir jis mato mano pavidalą. kaip judu nebijote kalbėti prieš mano tarną mozę?”

nequaquam ita fiat domine mi sed magis ausculta quod loquor agrum trado tibi et speluncam quae in eo est praesentibus filiis populi mei sepeli mortuum tuu
“ne, mano viešpatie, paklausyk manęs! Žemę aš tau dovanoju ir olą, kuri yra joje. savo tautiečių akyse aš tau ją dovanoju. laidok savo mirusiąją”.

quis est iste qui venit de edom tinctis vestibus de bosra iste formonsus in stola sua gradiens in multitudine fortitudinis suae ego qui loquor iustitiam et propugnator sum ad salvandu
kas ateina raudonais drabužiais iš edomo miesto bocros, apsirengęs šlovingais rūbais eina savo jėgos pilnatvėje? “aš, kuris skelbiu teisumą ir turiu galią išgelbėti”.

et dixit ad me danihel vir desideriorum intellege verba quae ego loquor ad te et sta in gradu tuo nunc enim sum missus ad te cumque dixisset mihi sermonem istum steti tremen
jis man tarė: “danieliau, didžiai mylimas vyre! suprask žodžius, kuriuos tau kalbėsiu, ir stovėk, nes esu siųstas pas tave!” jam kalbant, aš atsistojau drebėdamas.

et ait ad omnem coetum israhel si placet vobis et a domino deo nostro egreditur sermo quem loquor mittamus ad fratres nostros reliquos in universas regiones israhel et ad sacerdotes et levitas qui habitant in suburbanis urbium ut congregentur ad no
visiems susirinkusiems tarė: “jei jūs sutinkate ir jei tai viešpaties, mūsų dievo, valia, siųskime pasiuntinius pas savo brolius izraelitus ir tarp jų gyvenančius kunigus bei levitus į miestus ir į jų ganyklas, kad susirinktų pas mus,