Şunu aradınız:: ovibus (Latince - Litvanca)

sed vos non creditis quia non estis ex ovibus mei
bet jūs netikite, nes jūs­ne iš manųjų avių, kaip jums ir sakiau.

adhuc loquebantur et ecce rahel veniebat cum ovibus patris sui nam gregem ipsa pasceba
jam bekalbant su jais, rachelė atėjo su savo tėvo avimis, kurias ji ganė.

et dederunt manus suas ut eicerent uxores suas et pro delicto suo arietem de ovibus offerren
jie padavė rankas, kad atleis savo žmonas, ir už kaltę paaukojo po aviną.

omne quod aperit vulvam generis masculini meum erit de cunctis animantibus tam de bubus quam de ovibus meum eri
visų gyvulių pirmagimiai yra mano­patinėliai jautukai ir ėriukai.

aedificate ergo urbes parvulis vestris et caulas ac stabula ovibus ac iumentis et quod polliciti estis implet
taigi statykite miestus savo vaikams, tvartus avims bei galvijams ir įvykdykite, ką pažadėjote”.

immolabisque phase domino deo tuo de ovibus et de bubus in loco quem elegerit dominus deus tuus ut habitet nomen eius ib
aukok viešpačiui dievui paschos auką iš avių ir jaučių toje vietoje, kurią viešpats, tavo dievas, išsirinks savo vardui.

ait moses cum parvulis nostris et senibus pergemus cum filiis et filiabus cum ovibus et armentis est enim sollemnitas domini nostr
mozė atsakė: “eisime visi: jaunimas ir seneliai, sūnūs ir dukterys, avys ir galvijai. mes švęsime šventę viešpačiui”.

butyrum de armento et lac de ovibus cum adipe agnorum et arietum filiorum basan et hircos cum medulla tritici et sanguinem uvae biberet meracissimu
sviesto iš karvių, pieno iš avių, taukų iš ėriukų, bašano avinų ir ožkų; gerų kviečių ir vyno iš vynuogių kraujo.

de primogenitis quae nascuntur in armentis et ovibus tuis quicquid sexus est masculini sanctificabis domino deo tuo non operaberis in primogenito bovis et non tondebis primogenita oviu
kiekvieną galvijų ir avių pirmagimį patinėlį pašvęsk viešpačiui, savo dievui. nenaudok galvijų pirmagimių darbui ir nekirpk avių pirmagimių.

respondebitque mihi cras iustitia mea quando placiti tempus advenerit coram te et omnia quae non fuerint varia et maculosa et furva tam in ovibus quam in capris furti me arguen
mano sąžiningumas kalbės už mane, kai ateis laikas man atsiimti užmokestį tavo akivaizdoje. visa, kas nebus dėmėta bei lopiniuota tarp ožkų ir avių, tebūna kaip mano pavogta!”

cum autem peregrinus quidam venisset ad divitem parcens ille sumere de ovibus et de bubus suis ut exhiberet convivium peregrino illi qui venerat ad se tulit ovem viri pauperis et praeparavit cibos homini qui venerat ad s
kartą užėjo keleivis pas turtingąjį vyrą. jis pagailėjo savo avių ir galvijų, kad paruoštų keleiviui maisto. paėmęs beturčio mylimą avytę, paruošė iš jos keleiviui vaišes”.