Şunu aradınız:: pauperes (Latince - Litvanca)

beati pauperes spiritu quoniam ipsorum est regnum caeloru
“palaiminti vargšai dvasia, nes jų yra dangaus karalystė.

nam semper pauperes habetis vobiscum me autem non semper habeti
vargšų jūs visuomet turite su savimi, o mane ne visuomet turėsite.

qui coacervat divitias usuris et fenore liberali in pauperes congregat ea
kas krauna turtus nuošimčiais ir palūkanomis, kaupia juos tam, kas pasigaili vargšo.

iudicabit pauperes populi et salvos faciet filios pauperum et humiliabit calumniatore
dieve, išlaisvink mane iš nedorėlio rankos, iš rankos neteisaus ir žiauraus žmogaus.

ego autem dixi forsitan pauperes sunt et stulti ignorantes viam domini iudicium dei su
todėl aš sakiau: “tai vargšai; jie kvaili, nes nežino viešpaties kelių, nepažįsta dievo įstatymo.

et ipse elevatis oculis in discipulos suos dicebat beati pauperes quia vestrum est regnum de
tada, pakėlęs akis į savo mokinius, jis prabilo: “palaiminti jūs, vargšai, nes jūsų yra dievo karalystė.

caeci vident claudi ambulant leprosi mundantur surdi audiunt mortui resurgunt pauperes evangelizantu
aklieji praregi, luošieji vaikščioja, raupsuotieji apvalomi, kurtieji girdi, mirusieji prikeliami, vargšams skelbiama evangelija.

semper enim pauperes habetis vobiscum et cum volueritis potestis illis benefacere me autem non semper habeti
vargšų jūs visuomet turite su savimi ir, kada tik panorėję, galėsite jiems gera daryti, o mane ne visuomet turėsite.

deus iudicium tuum regi da et iustitiam tuam filio regis iudicare populum tuum in iustitia et pauperes tuos in iudici
savo teisumu išlaisvink ir išvaduok mane! kreipk į mane savo ausį ir išgelbėk mane!

egeni et pauperes quaerunt aquas et non sunt lingua eorum siti aruit ego dominus exaudiam eos deus israhel non derelinquam eo
kai vargšai ir beturčiai ieškos vandens, bet jo neras ir jų liežuvis sudžius iš troškulio, aš, viešpats, izraelio dievas, išklausysiu juos, nepaliksiu jų.

audite fratres mei dilectissimi nonne deus elegit pauperes in hoc mundo divites in fide et heredes regni quod repromisit deus diligentibus s
paklausykite, mano mylimieji broliai: ar dievas neišsirinko pasaulio vargšų, kad jie būtų turtingi tikėjimu ir paveldėtų karalystę, pažadėtą jį mylintiems?

et pascam pecus occisionis propter hoc o pauperes gregis et adsumpsi mihi duas virgas unam vocavi decorem et alteram vocavi funiculos et pavi grege
taip aš pradėjau ganyti pjovimui skirtas avis. aš paėmiau dvi lazdeles: vieną pavadinau malone, o kitą­sąjunga.

anno autem septimo dimittes eam et requiescere facies ut comedant pauperes populi tui et quicquid reliqui fuerit edant bestiae agri ita facies in vinea et in oliveto tu
o septintaisiais metais leisi jai pailsėti, paliksi ją neapsėtą, kad tavo tautos beturčiai iš jos maitintųsi, ir tai, ką jie paliks, ėstų laukiniai žvėrys. taip pat pasielgsi su savo vynuogynu ir alyvmedžiais.

et reversus servus nuntiavit haec domino suo tunc iratus pater familias dixit servo suo exi cito in plateas et vicos civitatis et pauperes ac debiles et caecos et claudos introduc hu
tarnas sugrįžęs viską papasakojo šeimininkui. Šis supyko ir įsakė tarnui: ‘skubiai eik į miesto gatves ir skersgatvius ir vesk čia vargšus, paliegėlius, luošus ir aklus’.